JAV privačiai prašo Kijevo persvarstyti poziciją Putino atžvilgiu
Prezidento Joe Bideno administracija privačiai paragino Kijevą parodyti norą derėtis su Rusija. JAV taip pat prašo Ukrainos atsisakyti viešai skelbiamos pozicijos, kad ji galės kalbėtis su Rusija tik tada, kai Vladimiras Putinas pasitrauks iš valdžios. Apie tai praneša leidinys „Washington Post”, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose.
Kaip pažymėta, JAV pareigūnų prašymu nesiekiama priversti Kijevą sėsti prie derybų stalo. Šaltiniai patikslino, kad tikrasis prašymo tikslas – suteikti paramą šalims, kurių piliečiai gali nerimauti dėl perspektyvos remti karo finansavimą metų metais metais.
„Nors JAV pareigūnai pritaria Ukrainos kolegų nuomonei, kad V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs derėtis, jie pripažįsta, kad prezidento Volodymyro Zelenskio priimtas draudimas derėtis su juo, sukėlė nerimą kai kuriose Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos dalyse, kur Rusijos ir Ukrainos karas kelia chaosą ir labiausiai jaučiamas poveikis maisto produktų ir degalų prieinamumui bei kainai”, – sakoma „Washington Post” straipsnyje.
Diskusijos JAV vyriausybės sluoksniuose rodo, kokia sudėtinga tapo J. Bideno administracijos pozicija dėl Ukrainos, nes JAV pareigūnai viešai žada remti Kijevą didžiulėmis pinigų sumomis tiek, kiek reikės, ir kartu tikisi užbaigti karą, kuris per pastaruosius aštuonis mėnesius smarkiai pakenkė pasaulio ekonomikai ir sukėlė branduolinio karo baimę, teigia JAV žurnalistai.
„Kai kurie mūsų partneriai jaučia nuovargį nuo Ukrainos”, – žurnalistams sakė neįvardytas JAV pareigūnas.
Primename, kad spalio pradžioje Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriame teigiama, kad „derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu yra neįmanomos”. Tokį sprendimą Ukrainos prezidentas priėmė netrukus po to, kai Rusija oficialiai aneksavo okupuotas Ukrainos teritorijas. V. Zelenskis anksčiau įspėjo, kad toks Rusijos Federacijos žingsnis paskatins Kijevą pasitraukti iš derybų.
Rusijos valdžios institucijos, įskaitant Vladimirą Putiną, nuolat teigė esančios pasirengusios deryboms, tačiau jose neturėtų būti aptariamas aneksuotų žemių likimas, kas Kijevui yra nepriimtina.
„The Washington Post” pažymi, kad galimas Rusijos noras nutraukti karą sustiprėjo, nes Ukrainos kariuomenė atkovojo dalį okupuotų teritorijų ir priartėjo prie V. Putinui itin svarbių teritorijų – Krymo ir miestų prie Azovo jūros.
Metų metais. Vadinasi iki kol žlugs EU arba Rusija. Energetikos sektorius – kolapsas. Ekonomikos sektorius – kolapsas. Socialinis sektorius – kolapsas. Bankų sistema – kolapsas. Jei karas tęsis mes pralaimėjom o Rusai tik stiprės.
Nejuokinkit.
Kada pradėti derybas lems ne kažkoks klounas, o tie, kas aprūpina ginklais tiesiog nutraukę tiekimą. Daugiausia, ką gali klounas ir kompanija – kaulyti kuo daugiau ginklų (nes yra ką vogti), ir siekti kuo daugiau sugriauti – kad galėtų kuo daugiau pasivogti iš atstatymo fondų.
prekyba ginklai labai klesti Rumunijoje, taip pat Kijeve. Milijoniniai pelnai eina į kišenes