Mokslininkai teigia, kad šiek tiek streso padeda sumažinti psichikos sutrikimų riziką ir yra būtinas asmeniniam vystymuisi. Svarbiausia kontroliuoti streso lygį, kad nepasireikštų priešingas poveikis.
Remiantis nauju Džordžijos universiteto mokslininkų grupės tyrimu, vidutinio lygio stresas yra naudingas žmogaus sveikatai ir skatina asmenybės formavimąsi bei vystymąsi, rašo „ZMEScience”. Tyrėjai tokį naudingą stresą sieja su mokymusi egzaminui arba, pavyzdžiui, įtemptu viršvalandiniu darbu prieš galutinį jo pristatymo terminą.
„Toks poveikis skatina atsparumą ir mažina psichikos sutrikimų, įskaitant depresiją, išsivystymo riziką”, – aiškina jie.
Be to, saikingas stresas leidžia pasiruošti didesniam stresui ateityje.
Tyrimo rezultatai pagrįsti 1 200 jaunų žmonių, kurie mokslininkams pateikė išsamią informaciją apie svarbius praėjusio mėnesio įvykius, streso lygį ir psichologinę būseną, stebėjimu.
Taip pat buvo atsižvelgta į jų pažintinių gebėjimų lygį ir kitas svarbias savybes.
Mokslininkai vidutinį trumpalaikį stresą palygino su savotišku skiepu, kuris padeda užtikrinti gerą psichinę sveikatą.
„Tačiau labai svarbu prisiminti, kad tam tikru momentu stresas tampa lėtiniu ir labai kenkia tiek fizinei, tiek psichoemocinei savijautai”, – perspėja straipsnio autorius Assafas Oshri. I
lgalaikis stresas neigiamai veikia visą organizmą – nuo imuninės sistemos iki smegenų veiklos.
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
92
Leidžiama ...
