Duomenų šaltinis:: apri_pi15_inq
2022 m. pirmąjį ketvirtį (2022 m. I ketv.), palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu (2021 m. IV ketv.), šiuo metu žemės ūkyje suvartojamų prekių ir paslaugų vidutinės kainos padidėjo 9,5 %, o tam įtakos turėjo smarkiai pabrangusios trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės (+21,2 %), energija ir tepalai (+17,4 %) bei gyvūnų pašarai (+9,2 %). Tuo tarpu vidutinė visų žemės ūkio prekių (produkcijos) kaina padidėjo 6,0 %, rašo Eurostat.
Tačiau kainų augimas prasidėjo dar 2021 metais
Naujausi ketvirtiniai kainų pokyčiai rodo, kad kainos didėja nuo 2021 m. I ketvirčio pradžios. Per metus nuo 2021 m. I ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio vidutinė su investicijomis nesusijusių žemės ūkio gamybos priemonių kaina ES šoktelėjo 27,4 %.
Visų pirma trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų kaina ES vidutiniškai beveik padvigubėjo (+96,2 %), o energijos ir tepalų vidutinė kaina padidėjo šiek tiek daugiau nei perpus (+55,6 %). Brangesni grūdai ir energija taip pat pabrangino gyvūnų pašarus (+22,9 %).
Nuo 2021 m. I ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio vidutinė žemės ūkio produkcijos kaina ES padidėjo 19,9 %. Ypač smarkiai padidėjo grūdų (vidutiniškai +41,5 %) ir aliejinių augalų sėklų (+51,7 %), taip pat galvijų mėsos (+24,2 %), paukštienos (+22,2 %) ir pieno (+21,4 %) bei kitų produktų kainos.
Tarp ES valstybių narių vidutinė žemės ūkio produkcijos kaina labiausiai padidėjo Lietuvoje (+18,1 % 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu), po jos seka Rumunija (+14,4 %) ir Nyderlandai (+13,9 %). Kroatija (-5,8 %, tai lėmė pašarinių augalų kainų sumažėjimas), Slovakija (-0,8 %) ir Graikija (-0,4 %) buvo vienintelės šalys, kuriose kainų indeksas šiuo laikotarpiu sumažėjo.
Su investicijomis nesusijusių gamybos išteklių vidutinė kaina taip pat sparčiausiai didėjo 🇱🇹Lietuvoje (+24,5 %), po jos sekė 🇱🇻Latvija (+18,9 %) ir Slovakija (+14,6 %). Visose valstybėse narėse užfiksuotas kainų padidėjimas, tačiau mažiausias jis buvo Maltoje (+4,7 %), Slovėnijoje ir Portugalijoje (abiejose +6,2 %).
Taip sakant – jei ES vyksta kažkokie negeri procesai – Lietuva dažniausiai būna jų akumuliacijos rodiklis, užimdama vieną aukščiausių vietų. Todėl visą mūsų vyriausybės gyrimąsi dėl kažkokių suvaldytų neigiamų procesų ar gyvenimo 🇱🇹 gerėjimo – galima drąsiai mesti į šiukšlių dėžę – skaičiai iškalbingiausiai parodo visą jos veiklos vertę.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Ūkininkus gelbsti įvairios subsidijos. Be jų tikrai sunkiai kuris išsilaikytų. Ir nors atrodo Lietuva yra agrarinė valstybė, tačiau pragyventi vien iš jos būtų neįmanoma. Džiugina, kad ūkininkai domisi, naujina savo ūkius pasinaudodami ES parama pagal įvairiausius projektus.