infa.lt

Duomenų šaltinis:: apri_pi15_inq

2022 m. pirmąjį ketvirtį (2022 m. I ketv.), palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu (2021 m. IV ketv.), šiuo metu žemės ūkyje suvartojamų prekių ir paslaugų vidutinės kainos padidėjo 9,5 %, o tam įtakos turėjo smarkiai pabrangusios trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės (+21,2 %), energija ir tepalai (+17,4 %) bei gyvūnų pašarai (+9,2 %). Tuo tarpu vidutinė visų žemės ūkio prekių (produkcijos) kaina padidėjo 6,0 %, rašo Eurostat.

Tačiau kainų augimas prasidėjo dar 2021 metais

Naujausi ketvirtiniai kainų pokyčiai rodo, kad kainos didėja nuo 2021 m. I ketvirčio pradžios. Per metus nuo 2021 m. I ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio vidutinė su investicijomis nesusijusių žemės ūkio gamybos priemonių kaina ES šoktelėjo 27,4 %.

Visų pirma trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų kaina ES vidutiniškai beveik padvigubėjo (+96,2 %), o energijos ir tepalų vidutinė kaina padidėjo šiek tiek daugiau nei perpus (+55,6 %). Brangesni grūdai ir energija taip pat pabrangino gyvūnų pašarus (+22,9 %).

Nuo 2021 m. I ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio vidutinė žemės ūkio produkcijos kaina ES padidėjo 19,9 %. Ypač smarkiai padidėjo grūdų (vidutiniškai +41,5 %) ir aliejinių augalų sėklų (+51,7 %), taip pat galvijų mėsos (+24,2 %), paukštienos (+22,2 %) ir pieno (+21,4 %) bei kitų produktų kainos.

Tarp ES valstybių narių vidutinė žemės ūkio produkcijos kaina labiausiai padidėjo Lietuvoje (+18,1 % 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu), po jos seka Rumunija (+14,4 %) ir Nyderlandai (+13,9 %). Kroatija (-5,8 %, tai lėmė pašarinių augalų kainų sumažėjimas), Slovakija (-0,8 %) ir Graikija (-0,4 %) buvo vienintelės šalys, kuriose kainų indeksas šiuo laikotarpiu sumažėjo.

Su investicijomis nesusijusių gamybos išteklių vidutinė kaina taip pat sparčiausiai didėjo 🇱🇹Lietuvoje (+24,5 %), po jos sekė 🇱🇻Latvija (+18,9 %) ir Slovakija (+14,6 %). Visose valstybėse narėse užfiksuotas kainų padidėjimas, tačiau mažiausias jis buvo Maltoje (+4,7 %), Slovėnijoje ir Portugalijoje (abiejose +6,2 %).

Taip sakant – jei ES vyksta kažkokie negeri procesai – Lietuva dažniausiai būna jų akumuliacijos rodiklis, užimdama vieną aukščiausių vietų. Todėl visą mūsų vyriausybės gyrimąsi dėl kažkokių suvaldytų neigiamų procesų ar gyvenimo 🇱🇹 gerėjimo – galima drąsiai mesti į šiukšlių dėžę – skaičiai iškalbingiausiai parodo visą jos veiklos vertę.