infa.lt

Praėjusį šeštadienį ES teisės aktų leidėjai susitarė nustatyti naujas virtualaus pasaulio reguliavimo taisykles.

Skaitmeninių paslaugų įstatymu (angl. Digital Services Act, DSA) IT bendrovės turėtų būti priverstos prisiimti didesnę atsakomybę už jų platformose pateikiamą informaciją.

„Google”, „Meta” ir kitos bendrovės privalės greičiau pašalinti neteisėtą turinį ir produktus, paaiškinti naudotojams ir ekspertams, kaip veikia jų algoritmai, ir taikyti dar griežtesnes kovos su dezinformacija priemones. Baudos už reikalavimų nesilaikymą siekia iki 6 proc. metinės apyvartos.

„DSA pakeis pagrindines taisykles, taikomas visoms ES interneto paslaugoms”, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. – Taip bus praktiškai įgyvendinamas principas: kas yra neteisėta neprisijungus prie interneto, neteisėta ir internete. Kuo didesnė interneto platforma, tuo didesnė atsakomybė.”

Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager, kuri skatino daugelį interneto technologijų sektoriaus reguliavimo teisės aktų, sakė, kad šiuo įstatymu „užtikrinama platformų atsakomybė už grėsmes, kurias jų paslaugos kelia visuomenei ir piliečiams”.

DSA nereikėtų painioti su kovo mėn. priimtu Skaitmeninės rinkos įstatymu (DMA). Abu teisės aktai yra susiję su IT sektoriumi, tačiau DMA siekiama užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją, o DSA siekiama reguliuoti platformų turinį, todėl ji labiau paveiks naudotojus.

Galutinis teisės akto tekstas dar nepaskelbtas, tačiau Europos Parlamentas ir Europos Komisija jau nustatė keletą privalomų nuostatų:

Draudžiama teikti tikslinę reklamą, pagrįstą religija, seksualine orientacija ar pilietybe.

Draudžiama naudoti klaidinančias ar apgaulingas naudotojo sąsajas. Visų pirma – atsisakyti prenumeratos turi būti taip pat paprasta, kaip ir su ja sutikti.

Stambiosios interneto platformos turi užtikrinti, kad jų rekomendacijų algoritmai būtų skaidrūs naudotojams. Taip pat suteikti galimybę atsisakyti asmeniniais duomenimis pagrįstų rekomendacijų.

Interneto teikėjai ir platformos turėtų aiškiai paaiškinti, kodėl pašalino neteisėtą turinį, ir suteikti naudotojams galimybę užginčyti tokį sprendimą. Įstatyme neapibrėžta, koks turinys laikomas neteisėtu, tai palikta ES valstybių narių nuožiūrai.

Pagrindinės platformos turi teikti pagrindinius duomenis mokslininkams.

Internetinės parduotuvės turės saugoti pagrindinę informaciją apie prekiautojus, kad būtų galima susekti neteisėtomis prekėmis ar paslaugomis prekiaujančius asmenis.
Stambiosios platformos taip pat turi įdiegti naujas kovos su dezinformacija krizės metu strategijas.

Įstatymas įsigalios po 15 mėnesių arba nuo 2024 m. sausio 1 d. (priklausomai nuo to, kuri data bus ankstesnė) po galutinio ES valstybių narių balsavimo, kurį šiuo metu galima laikyti formalumu.

Nors DSA bus taikoma tik ES, jos poveikis gali būti taikomas ir kitose pasaulio šalyse, rašo „The Verge”. Pasaulinėms bendrovėms ekonomiškai naudingiau įdiegti bendrą informacijos valdymo strategiją, remiantis griežtesniais ES reikalavimais.

Šio mėnesio pradžioje du Europos Parlamento komitetai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiami anoniminiai kriptovaliutų sandoriai ES.

Jei įstatymas būtų priimtas, visos kriptovaliutų bendrovės būtų įpareigotos gauti, saugoti ir teisėsaugos institucijoms teikti informaciją apie sandoriuose dalyvaujančius asmenis.

Minimali mokėjimo riba nebus nustatyta. Reiškia bus kontroliuojamos net smulkiausios operacijos.