infa.lt

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos įmonės ir interneto parduotuvės pašalintų neteisėtą turinį, melagingas naujienas, neapykantos kalbą.. Taip pat bus uždrausta nepilnamečiams skirta reklama, praneša DW.

Kai 2020 m. pabaigoje ES Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager pristatė naujų bloko skaitmeninių taisyklių paketą, ji palygino jį su šviesoforais, kurie XX a. pirmą kartą įvedė tvarką Amerikos gatvėse.

Šeštadienį anksti ryte M. Vestager socialiniame tinkle „Twitter” išplatino vaizdo pranešimą, kuriame pristatė XXI a. skaitmeninių šviesoforų rinkinį.

Po ilgų valandų derybų ES Tarybos, atstovaujančios 27 bloko narėms, ir Europos Parlamento derybininkai susitarė dėl visiškai naujo teisės akto – Skaitmeninių paslaugų akto (DSA).

DSA turėtų praktiškai įgyvendinti tai, ką ne kartą pabrėžė M. Vestager: Tai, kas neteisėta už Interneto ribų, turėtų būti neteisėta ir Internete.

Savo vaizdo pranešime ES Komisijos narė iš Danijos sakė, kad tai nebėra tik šūkis. „Demokratija sugrįžo, padėdama mums naudotis savo teisėmis ir jaustis saugiai būnant Internete”, – pridūrė ji.

It’s a wrap! We have a deal on the #DSA! Two years after we tabled the proposal 🙏 @SchaldemoseMEP and @cedric_o – and our amazing teams – for great cooperation 🇪🇺 pic.twitter.com/8V8xE5Yw7w

— Margrethe Vestager (@vestager) April 23, 2022

Neapykantos kalba, melagingos naujienos, teroro propaganda ir padirbtų produktų pardavimas – tai tik keli pavyzdžiai, kodėl Internetas dažnai suvokiamas kaip „skaitmeniniai Laukiniai Vakarai”, kaip kadaise jį pavadino Vestager kolega, už bloko vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas.

Priėmusi DSA, ES siekia daryti didesnį spaudimą tokioms technologijų bendrovėms kaip „Facebook”, „Google” ir „Amazon”, kad jos pašalintų neteisėtą turinį, grasindama joms naujomis griežtomis taisyklėmis.

Tai, kas neteisėta neprisijungus už Interneto ribų, turėtų būti neteisėta ir Internete

Dabar naudotojams bus suteikta galimybė pažymėti neteisėtą ir žalingą turinį. Įsigaliojus DSA, tikriausiai iki 2024 m. pradžios, technologijų platformos bus įpareigotos greičiau ištrinti neteisėtą turinį, pavyzdžiui, neapykantos kalbą.

Kritikai skundėsi, kad ES nenustatė aiškių ištrynimo terminų. Tačiau Briuselyje įsikūrusio Briuselio analitinio centro „Bruegel” skaitmeninės politikos tyrėjas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Scottas Marcusas DW sakė, kad suprantama, jog teisės aktų leidėjai nenustatė tikslaus laiko periodo.

„Pernelyg griežta taisyklė gali sukelti problemų”, – sakė jis, ypač pirmosiomis dienomis, kai gali būti daug prašymų. Skaitmeninių technologijų aktyvistai jau anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad įpareigojimas platformoms per trumpą laiką pašalinti neteisėtą turinį gali kelti grėsmę žodžio laisvei.

Interneto parduotuvės, pavyzdžiui, „Amazon”, turės užtikrinti, kad jų platformose būtų parduodama mažiau suklastotų produktų, ir pačios tikrinti, ar prekybininkų pateikta informacija yra teisinga ir patikima.

Be to, vadinamieji „tamsieji modeliai” bus iš esmės uždrausti. Tai interneto naudotojų sąsajos, kurios buvo kruopščiai sukurtos siekiant įtikinti žmones atlikti tam tikrus veiksmus. DSA reiškia, kad platformoms nebus leidžiama pateikti vienos galimybės ryškiau nei kitos, pavyzdžiui, kai sutikti su slapukais, t. y. svetainėje įdiegta programine įranga, kuri stebi naudotojo elgesį, yra daug lengviau nei atsisakyti slapukų.

Be to, DSA Europos Sąjungoje draudžia į nepilnamečius nukreiptas personalizuotas reklamas ir riboja reklamuotojų naudojimąsi neskelbtinais asmens duomenimis, pavyzdžiui, seksualine orientacija, politinėmis ar religinėmis pažiūromis.

ES DSA derybininkai gyrė šią susitarimo dalį, tačiau Vokietijos europarlamentaras Patrickas Breyeris iš Piratų partijos buvo kritiškesnis. Jis teigė, kad ji buvo „sušvelninta”, nes taisyklės bus taikomos tik tokioms platformoms kaip „Facebook”, bet ne naujienų svetainėms.

Didelės juodosios dėžės apšvietimas

Vienas svarbiausių DSA aspektų yra tas, kad socialiniai tinklai ir interneto platformos turės skaidriau naudoti algoritmus. Socialinės žiniasklaidos tinklai, tokie kaip „Facebook” ir „Twitter”, naudoja išmaniąją programinę įrangą, dažnai vadinamą algoritmais, kad savo naudotojams pasiūlytų tam tikrą turinį, remdamiesi tuo, ką naudotojas anksčiau darė ir domėjosi svetainėje.

Tačiau DSA teigia, kad vartotojai turėtų turėti daugiau pasirinkimo galimybių. Pavyzdžiui, jei naudotojas nuolat žiūri maisto gaminimo vaizdo įrašus, jis turėtų turėti teisę pasirinkti, ar kiti kulinariniai vaizdo įrašai jam bus rodomi automatiškai, ar ne.

Tačiau, algoritmai ne tik siūlo turinį pagal žmogaus pomėgius ar interesus, bet ir dažnai sustiprina neigiamą elgesį. Pavyzdžiui, jei naudotojas „YouTube” žiūri ekstremistinį ar smurtinį turinį, algoritmas gali pasiūlyti dar daugiau smurtinio ir ekstremistinio turinio. Algoritmai dažnai laikomi atsakingais už tai, kad baimę ar neapykantą kurstantys įrašai tampa virusiniais.

Europos Parlamento narė nuo Žaliųjų,  Alexandra Geese teigė, kad ši DSA dalis yra ypač svarbi. „Mes kovosime aiškiomis taisyklėmis prieš mūsų visuomenės skaldymo principą”, – sakė ji DW.

Pasak DSA, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos dabar taip pat gaus prieigą prie duomenų, kurie daro įtaką tam, ką naudotojai mato savo kanaluose, o to jie prašė jau daugelį metų.

Specialios taisyklės didiesiems veikėjams

Skaitmeninių paslaugų įstatyme taip pat nustatytos specialios taisyklės didelėms platformoms, turinčioms daugiau kaip 45 mln. naudotojų ES. Tai apima tokias technologijų milžines kaip „Amazon”, „Google”, „Facebook”, „Microsoft” ir „Twitter”.

Šioms didelėms korporacijoms bus taikomi griežtesni įpareigojimai, susiję su prieiga prie duomenų arba savo algoritmų skaidrumo užtikrinimu. Jei taisyklės bus pažeistos, ES Komisija gali skirti iki 6 proc. įmonės pasaulinės apyvartos siekiančias baudas arba net uždrausti technologijų milžinei veikti ES, jei ji pakartotinai pažeis naujuosius teisės aktus.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir su ja susijusių dezinformacijos kampanijų į DSA taip pat buvo įtrauktas reagavimo į krizes mechanizmas. Kilus krizei, pavyzdžiui, stichinei nelaimei, karui arba bet kokiai grėsmei visuomenės saugumui ar sveikatai, ES Komisija turės teisę aktyvuoti šią priemonę.

Nors detalės kol kas palyginti miglotos, tai reiškia, kad bloko vykdomoji valdžia gali prašyti didelių platformų bendradarbiauti su ja krizės metu, kad iš esmės būtų išvengta padėties pabloginimo. Kitaip sakant informacijos cenzūros.

Poveikis už ES ribų

DSA yra didesnių ES pastangų reguliuoti didžiąsias technologijų kompanijas Europoje dalis. Kovo mėn. blokas pasiekė susitarimą dėl DSA giminingo teisės akto – Skaitmeninių rinkų įstatymo (DMA), kuriuo siekiama apriboti didžiųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „Facebook”, „Google” ir „Amazon”, rinkos galią.

Bruegel’s Marcusas sakė, kad DSA neabejotinai darys spaudimą kitoms šalims imtis veiksmų, ypač Jungtinėms Valstijoms. Nors JAV jau svarsto griežtesnes Interneto taisykles, ES skaitmeninių teisės aktų paketas, DSA ir DMA leidžia blokui pirmauti pasaulyje.