infa.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pradėti tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad toks susitikimas reikalingas norint suprasti Putino iškeltas karo baigties sąlygas, rašo Epoch Times.

Rusija ir Ukraina surengė kelis derybų raundus vaizdo konferencijų būdu, tačiau kol jokių reikšmingų proveržių jose neįvyko. Zelenskis sakė, kad dabar reikalingos tiesioginės derybos su Rusijos prezidentu „bet kokiu formatu“, kad suprastų karo veiksmų nutraukimo sąlygas.

„Be šio susitikimo neįmanoma iki galo suprasti, kam jie yra pasirengę, kad sustabdytų karą ir ką jie pasiruošę daryti, jei mes nesame pasirengę vienam ar kitam kompromisui“, – interviu keliems transliuotojams sakė Zelenskis. Europoje.

Zelenskis sakė esąs pasirengęs aptarti Rusijos aneksuoto Krymo ir atsiskyrusių separatistinių Donecko ir Luhansko regionų statusą, jei Ukraina gaus saugumo garantijas.

„Tai labai sunki situacija visiems. Krymui, Donbasui ir visiems. Norint rasti išeitį, reikia žengti šį pirmąjį žingsnį, kurį minėjau: saugumo garantijos, karo veiksmų pabaiga“, – sakė jis.

Putinas invaziją į Ukrainą vadina „specialia karine operacija“, kuria siekiama „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, tvirtindamas, kad šia operacija siekiama apsaugoti rusiškų šaknų turinčius žmones nuo „genocido“ separatistų kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose, tvirtindamas, kad Rusija neturi ketinimų okupuoti Ukrainos teritorijų.

Vakarų sąjungininkai atmeta Putino konflikto apibūdinimą kaip pretekstą pradėti neišprovokuotą, neteisėtą ir nepagrįstą karą, skirtą Rusijos ekspansinei darbotvarkei regione patenkinti.

Atskirai Zelenskis Ukrainos naujienų leidiniui „Suspilne“ teigė, kad bet koks susitarimas, dėl kurio būtų susitarta su Rusija, turės būti pateiktas referendumui Ukrainoje.

„Žmonės turės pasverti”, – sakė Zelenskis. Kadangi kai kurios taikos sutarties sąlygos gali turėti „istorinę reikšmę“, „grįšime prie referendumo“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas pakartojo esantis pasirengęs atsisakyti planų dėl narystės NATO, tačiau reikalavo saugumo garantijų savo šaliai, įskaitant ir iš NATO šalių.

Pagrindinis Maskvos reikalavimas yra tai, kad Ukraina paskelbtų neutralumą ir neprisijungtų prie jokių karinių aljansų.

Ukraina reikalauja konkrečių, įgyvendinamų saugumo garantijų, kitaip nei švelnūs įsipareigojimai užtikrinti jos teritorinį vientisumą, kuriuos pagal 1994 m. Budapešto memorandumą davė kartu JAV, Didžioji Britanija ir Rusija mainais į tai, kad Ukraina atsisakytų savo branduolinio arsenalo.

Zelenskis vaizdo kreipimesi sakė, kad pirmadienį veikė aštuoni humanitariniai koridoriai ir per 8000 žmonių buvo evakuoti.

„Ačiū visiems, kurie tai padarė, kurie dirbo žmonių labui“, – padėkojo jis.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk antradienį sakė, kad pastangos evakuoti civilius iš apsuptų miestų buvo sutelktos į Mariupolio miestą, bet nepaskelbė jokio naujo susitarimo su Rusija, kad įstrigusiems gyventojams būtų užtikrintas saugus judėjimas.

Apsuptame Mariupolio mieste, strateginiame uoste prie Azovo jūros, vyko vieni baisiausių karo mūšių. Miesto pareigūnai ir pagalbos grupės teigė, kad Rusijos bombardavimas nutraukė Mariupolio elektros, vandens ir maisto tiekimą, o jo gyventojai buvo įtraukti į žūtbūtinę kovą dėl išlikimo.

Mariupolio užėmimas yra vienas pagrindinių Rusijos tikslų, teigia leidinys, nes tai padėtų Rusijai nutiesti sausumos tiltą į Krymą, kurį ji aneksavo 2014 m.