• Naujienos
  • Parama
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Pradėjusi apie rašytoją Žemaitę, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, sklandžiai perėjo į Stambulo konvenciją ir Kovo 8-ąją

Pradėjusi apie rašytoją Žemaitę, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, sklandžiai perėjo į Stambulo konvenciją ir Kovo 8-ąją

09 kovo
14:09 2021
T.V.Raskevičiaus Facebook vaizdas Kovo 8

T.V.Raskevičiaus Facebook vaizdas Kovo 8 dieną

Laisvės partijos pirmininkė, Seimo narė ir tuo pačiu ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė, savo Facebook paskyroje sveikindama Lietuvos moteris su Kovo -ąja, prisiminė apie tai, jog savo kabinete turi lietuvių rašytojos-klasikės Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) portretą, kurią svarbu žinoti ne vien todėl, kad ji buvo atspausdinta ant lito (!), bet ir dėl to, kad ji buvo „įkvepianti, iš savo laikmečio išsiskirianti asmenybė, stebinusi savo biografija ir kūryba“.

Ji nepasigyrė, kokias rašytojos knygas yra perskaičiusi ir kurios ją iš tiesų „įkvėpė“ tam, ką ji daro dabar, tačiau paminėjo, jog Žemaitė rašė apie smurto prieš moteris problemas, todėl šiandien turime ne tik džiaugtis tulpėmis (moterims Kovo 8 proga), bet ir garsiai kalbėti apie moterų teises visame pasaulyje.

O kalbėti, žinoma yra apie ką, mielos moterys, – pvz apie masinius protestus po to, kai beveik visiškai buvo uždrausti abortai Lenkijoje, apie smurtą prieš moteris Lietuvoje ir apie.. na žinoma, kaip gi be to – apie Stambulo konvenciją, iki šiol neratifikuotą Lietuvoje. Apie lyčių stereotipus ir apie „vyriškas bei moteriškas“ specialybes.

Pilnas tekstas:

Daugelis pastebi ir klausia apie Žemaitės portretą mano kabinete (puikus Jolita Vaitkutė darbas). Visada pabrėžiu, kad Žemaitę svarbu žinoti ne vien todėl, kad ji buvo vienintelė moteris, pavaizduota ant lito. Ji – įkvepianti, iš savo laikmečio išsiskirianti asmenybė, stebinusi savo biografija ir kūryba.

Savo kūriniuose Žemaitė atspindėjo žmones, gyvenančius baudžiavoje, aprašė smurto prieš moteris problemas. Deja, tačiau tai nepasiliko XIX amžiuje, ir būtent šiandien turime ne tik džiaugtis tulpėmis, bet ir garsiai kalbėti apie moterų teises visame pasaulyje.

O kalbėti yra apie ką. Ir apie masinius protestus dėl beveik visiško abortų draudimo Lenkijoje. Ir iki šiol Lietuvoje aktualią smurto prieš moteris problemą – 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų įvyksta prieš moteris -, bet taip ir neratifikuojamą Europos Tarybos Konvenciją.

Ir apie tai, kad daugiau nei 130 milijonų mergaičių visame pasaulyje nelanko mokyklos. Ir apie tai, kad nacionaliniuose parlamentuose moterys sudaro tik ketvirtadalį narių, o Europos lyderėje Vokietijoje egzistuoja vienas didžiausių moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkių ES.

Ir, žinoma, apie specialybes, vis dar skirstomas į „moteriškas“ ir „vyriškas“.

Nors galime didžiuotis, kad pagal moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių esame tarp EBPO lyderių, gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas, su kuriomis siejamas didesnis konkurencingumas darbo rinkoje, merginos renkasi penkis kartus rečiau nei vaikinai. Be to, moterų, dirbančių STEM srityje, pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei kolegų vyrų.

Lyčių lygybės užtikrinimas turi tiesioginę naudą ekonomikai, t.y., mums visiems. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) skaičiuoja, kad panaikinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį STEM srityje, ES BVP vienam žmogui iki 2050-ųjų padidėtų nuo 2.2 iki 3.0%.

Šiandien susitikau su įkvepiančiomis STEM mokslų atstovėmis iš visų Lietuvos universitetų ir pakviečiau pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis, kaip kartu galėtume paskatinti merginas rinktis šią sritį.

Aptarėme, kad Lietuvos institucijos, teikiančios finansavimą mokslo projektams, galėtų atsižvelgti ir į mokslininkų lyčių balansą. Be to, turime sustiprinti socialinę apsaugą, kad doktorantėms nereikėtų rinktis tarp doktorantūros studijų ir šeimos kūrimo.

Situacijai pakeisti labai svarbus tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių įmonių įsitraukimas formuojant įvairovę užtikrinančius priėmimo į darbą tikslus, sukuriant draugišką aplinką derinti darbą ir šeimą.

Galiausiai, turime išsivaduoti iš egzistuojančių lyčių stereotipų ir apie juos mokyti vaikus bei patys mokytis atpažinti diskriminaciją. Bene dažniausiai nuskambėjusi mintis – pačioms moterims drąsiau dalintis savo patirtimi ir žiniomis, imtis mentorystės ir apskritai vienoms kitas palaikyti.

Na, o grįžtant prie Žemaitės, ji – veiklių, stiprių moterų simbolis, nepasiduodančių aplinkybėms ir siekiančių savo tikslų. Ir joms mes turime suteikti visas įmanomas galimybes veikti.

Su kovo 8!

infa.lt komentaras:

Stebina šios LGBT interesus atstovaujančios partijos narių meilė tradicinių pažiūrų lietuvių rašytojai Žemaitei. Pradedant Laisvės partijos pirmininke, kuri kažkodėl nieko nepaminėjo apie vieną jos partijos žinomesnio nario, Tomo Vytauto Raskevičiaus meilę rašytojai Žemaitei, kurią jis išreiškė įkėlęs paminklo jai nuotrauką savo Facebook paskyros fone, su LGBT vėliava, kaip skarele užtraukta ant galvos.  Nuotrauka viršuje.  Greičiausiai tokią ją norėtų matyti ir A.Armonaitė, tik nedrįsta kol kas garsiai išsakyt savo, galimai, svajonės.

PARAMA
žiūrėjo 551

Žymos

Atsiliepimų 6

  1. Vidmantas    -  2021-03-09, 14:35

    ir tai ministres kalba , pasibaisejau

    Atsakyti į šį komentarą
    • Teja    -  2021-03-10, 11:02

      Tokios kalbos baisiau uz atomini kara.

      Atsakyti į šį komentarą
      • Myndė    -  2021-03-10, 12:35

        Visuomenė primityvėja. Anksčiau taisyklinga, turtinga kalba, geros manieros, išsilavinimas buvo gero tono ženklas. Nežinau kodėl, bet palaipsniui šitie dalykai tampa vis mažiau reikšmingi, ir bet koks nepraustaburnis gali būti pristatytas kaip elito atstovas. Ir to pasekmes mes patys patiriame, o ateity jausima dar aštriau. O neretai akis rėžiantis neprastaburniškumas pateikiamas kaip progresyvumas. Yra net priežodis „простота хуже воровста“, ties, jį teisingai gali suprasti tik puikiai mokantis rusiškai.

  2. Įdomu    -  2021-03-10, 16:16

    kodėl moterys nesistengia tobulėti dvasiškai ir nepaleistuvauti, kad nereiktų naikinti užsimezgusios naujos gyvybės? Gėda klausyti, kad moterys kovoja už teisę nužudyti niekuo neprasikaltusį negimusį kūdikėlį. Ir tai vien dėl savo nevaržomo noro paleistuvauti. Šlykštu!

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Ona    -  2021-03-10, 18:40

    Šlykščiuosi ruskevičiais ir armonaitėmis. Todėl, kad elgiasi kaip išsigimėliai. Tai turėtų būti baudžiamoji atsakomybė už dergimąsi iš skulptūros ruskevičiui. Jei jo negali net pederastu pavadinti, tai jis nebaudžiamas niekina rašytojos žilą galvą su savo skudurais

    Atsakyti į šį komentarą
  4. xxxx    -  2021-03-11, 13:36

    mano nuomone, leisti šaliai vadovauti bevaikiams – nusikaltimas. Jie neįvykdė savo pareigos nei giminei, nei visuomenei. Ką gali žinoti apie moters – motinos vargus ir džiaugsmus moteris, kuri tenkina tik savo poreikius? Todėl jos ir pasiruošusios naikinti šeimas, atimti vaikus, priimti tautai ir daugumai visuomenės svetimas vertybes. Tik moteriai gamta padovanojo motinystės dovaną ir jokios iš vyro perdarytos moterys to negali. Dėl to taip ir nusigyvenome, kad atidavėme valdymą į bevaikių prezidentų, o dabar premjerės ir ministrių rankas. Tokia mano nuomonė.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Paremti infa.lt per PayPal

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Prasidėjo 5-11 metų vaikų skiepijimas. Ar skiepysite?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...