infa.lt

REUTERS

„Prieš pat akmens amžiaus pabaigą pasaulis pasiekė lūžio tašką. Europoje dingo artimiausi mūsų evoliucijos broliai – neandertaliečiai, o Australijoje visi gyvūnai, didesni už kengūrą. Mūsų žmonių rūšis parodė kūrybinį piešinių olose sprogimą. Remiantis naujais tyrimais, visa tai gali būti dėl vieno įvykio – staigaus Žemės magnetinio lauko kolapso, kuris padarė planetą pažeidžiamą veržliai kosminės spinduliuotės bangai“, – rašo „The Times“.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Science”, įspėja, kad tai gali pasikartoti. Tyrimo metu mokslininkai apžvelgė naujausius mūsų magnetinio lauko pokyčius, kurie supa pasaulį kaip nematomas oro balionas, apsaugodamas mus nuo mirtinų dalelių srauto, išmetamų iš Saulės.

„Maždaug prieš 42 tūkstančius metų ašigaliai pasislinko, o magnetinis šiaurės ašigalis tapo iš esmės pietų ašigaliu. Magnetinis laukas, kurį sukelia išlydyto metalo judėjimas išoriniame Žemės branduolyje, susilpnėjo iki 6% jo įprasto stiprumo. Saulė ėmė skleisti intensyvius radiacijos pliūpsnius“, – teigiama straipsnyje.

„Žemė buvo atvira šių kosminių vėjų siautuliui. Ozono sluoksnis buvo sunaikintas, siautė tropinės elektrinės audros, nekontroliuojami saulės vėjai sukėlė įspūdingas šiaurės pašvaistes didelėje planetos dalyje. Dramatiškų oro sąlygų pokyčių fone ėmė kauptis ledo dangos ir ledynai. „Tai buvo nepaprastai baisus metas”, – sako Chrisas Turney, klimato kaitos profesorius iš Naujojo Pietų Velso universiteto.

Polių pakeitimas, žinomas kaip „Lashamp“ įvykis, buvo atrastas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, primena leidinys. (…) Tačiau magnetiniai laukai pradėjo silpti jau šimtus metų prieš tai, kol pasikeitė poliai. Mokslininkai šį geomagnetinį perėjimo laikotarpį pavadino „Adams“ įvykiu, knygos „Autostopu po galaktiką“ autoriaus Douglaso Adamso garbei. Anot jų, „Adams“ įvykis paaiškina „megafaunos“ išnykimą Australijoje, kur anksčiau gyveno begemoto dydžio sterbliniai gyvūnai.

Tyrėjai mano, kad padidėjus žaibų lavinai, kilo miškų gaisrų bangos. Neandertaliečiai išmirė maždaug tuo pačiu metu. Manoma, kad žmonės sugebėjo prisitaikyti prie suniokotos planetos sąlygų. Mokslininkai taip pat mano, kad Adamso įvykis paaiškina urvų meno plėtros sprogimą. Pasak jų, mūsų protėviai prisiglaudė olose, kad išvengtų galingos ultravioletinės spinduliuotės. Veidui dažyti naudojama raudonoji ochra pasirodė esanti gera apsauga nuo saulės. „Šio įvykio įtaka galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį mūsų evoliucijos istorijoje“, – daro prielaidą glaciologijos profesorius Christopheris Foguillas.

„Dabar mokslininkaai bando atsakyti į klausimą, ar istorija galėtų pasikartoti – ar magnetinis šiaurės ašigalis galėtų persikelti iš Kanados. „Mes įtariame, jog kažkas jau nusimato“, – sako Foguillas. – Tai logiška.