• Naujienos
  • Parama
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Aurelijus Veryga. Nepamatę infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome

Aurelijus Veryga. Nepamatę infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome

12 spalio
13:51 2020
Aurelijus veryga

nuotr.: Mantas Brazdžionis

COVID-19 pandemija neabejotinai sukrėtė visą pasaulį, kuris tokiam scenarijui nebuvo pasiruošęs. Žinoma, niekas nesitikėjo, kad infekcija plis taip greitai ir vienu metu susirgs tiek daug žmonių, kuriems prireiks gydymo ligoninėse.

Gripas, nors ir sukelia daug pavojingų komplikacijų, plinta lėčiau ir susirgimai „išsidėsto“ per ilgesnį laiką, sergantiesiems sveikatos sistema sugeba suteikti reikiamą pagalbą. Tačiau ir tokiomis aplinkybėmis kasmet išgirstame apie dešimtis gripo aukų Lietuvoje. COVID-19 plinta labai greitai, iš karto užsikrečia didelis skaičius žmonių.

Pasaulis su siaubu stebėjo žinutes apie viruso padarinius, apie kariniais sunkvežimiais į ledo arenas vežamus šaldyti mirusiųjų kūnus. Iš Lietuvos išvykę medikai dalijosi istorijomis apie tai, kad medikams teko rinktis, kurį pacientą intubuoti ir gelbėti, o kurį palikti tiesiog numirti, nes jau nebepakako nei tam reikalingos įrangos, nei personalo.

Labai vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybės užsidarė savo sienas, kai kurios pradėjo drausti medicininių prekių eksportą, bet prieš tai matėme ir daug skepticizmo, kai kurių šalių vadovai pasakojo apie tai, kad infekcija yra nepavojingesnė nei gripas, kad reikia leisti gyventojams tiesiog persirgti. Tačiau augant mirčių skaičiui ir pradėjus strigti gydymo įstaigų darbui, strategijos ir retorika keitėsi, o COVID-19 grėsmės laiku neįvertinę kitų šalių vadovai patys pranešinėjo, kad yra užsikrėtę virusu.

Požiūris į COVID-19 infekciją pasikeitė iš esmės. Šalys pradėjo kovoti dėl kritinių išteklių: asmens apsaugos priemonių, dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų, laboratorijų įrangos, testavimo reagentų ir kt. Jas gaudavo tas, kas spėdavo sumokėti daugiau arba turėjo grynųjų. Kartais užsakymų net neleisdavo išvežti iš šalies. Infekcijai pradėjus plisti ES, Lietuva reagavo žaibiškai.

Buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, aktyvinti mechanizmai, kurie leido laiku pritaikyti priemones oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste ir kitur. Tai leido ir nuolat tinkamai informuoti visuomenę apie tai, kokie sprendimai priimami. Vėliau buvo paskelbtas karantinas.

Lietuva mobilizavosi ir tapo kaip niekada vieninga. Tūkstančiai savanorių talkino senoliams, konsultavo telefonu, budėjo viešose vietose, kūrė informacinius klipus. Susitelkė visi. Tam tikru momentu buvo išnykę net ir politiniai nesutarimai. Tam tiesiog nebeliko vietos. Gydymo įstaigos per kelias savaites pasikeitė neatpažįstamai, nes tarp medikų ir pacientų plintantis virusas grasino visiškai eliminuoti kai kurias gydymo įstaigas.

Didžiosios įstaigos ėmėsi atsakomybės koordinuoti paslaugų planavimą ir teikimą regionuose, talkino mažosioms ligoninėms ne tik paskirstydamos iš valstybės rezervo tiekiamas asmens apsaugos priemones, bet ir kritiniu atveju paskolindamos savo personalą, kad ten esantys pacientai gautų reikiamą pagalbą. Atsirado karščiavimo klinikos, mobilieji patikros punktai ir kt.

Vyriausybėje buvo suformuotas ne tik COVID-19 valdymo komitetas ir specializuotos koordinavimo grupės, bet ir skirtos didžiulės lėšos įsigyti asmens apsaugos priemonių, reagentų, įrangos ir kt., pasitelkti kariuomenės ekspertai, o skubesniam apsaugos ir kitų priemonių įsigijimui talkino mūsų diplomatai. Verslai kūrė naujus produktus nuo dirbtinio kvėpavimo aparato prototipų iki respiratorių.

Tai buvo ypatingo susitelkimo laikas. Buvo aktyvinti ypatingi finansinės ir kitos pagalbos mechanizmai, kurie sudarė sąlygas, nepaisant blogų ir pesimistinių prognozių, kad ekonomikos kritimas būtų vienas iš mažiausių ir lengviausių. Visi kartu sugebėjome viską padaryti taip gerai, kad Lietuva pateko į geriausiai pirmąją bangą suvaldžiusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių penketuką.

Tačiau dabar tai atsisuka prieš mus pačius. Taip ir nepamatę viso nevaldomo infekcijos plitimo siaubo, užsimiršome. Po vasariško atsipalaidavimo ir atostogų vėl susiduriame su augančiu užsikrėtusiųjų skaičiumi, todėl turime vėl būti atsakingesni, labiau susitelkę ir pilietiški. Nuo mūsų visų elgesio priklausys ne tik tai, ar susirgsime mes patys, bet ir tai, ar liga neišplis tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių.

Man itin makabriškai skamba kai kurių asmenų pastabos, kad liga dažniausiai nužudo tik garbingo amžiaus (65 m. ir vyresnius) asmenis ir neverta jos sureikšminti. Tačiau gerai pagalvokime, ar tikrai mūsų gyvenimo sąlygomis toks amžius jau yra laikomas gilia senatve? Ar sutiktumėte vardan „patogumo kvėpuoti“ ir „laisvės“ paaukoti savo tėvus ar senelius?

Artėjant rinkimams atsirado kaip niekuomet daug išmanančiųjų, ką ir kaip reikėjo daryti. Dauguma tokių patarėjų patys panikuodami sėdėjo namuose ir rašė komentarus socialiniuose tinkluose ar dirbo nuotoliniu būdu. Dabar rašomi skundai, organizuojami piketai, internete platinamos suklastotos naujienos ar net šmeižiama.

Tai tikrai nepadės suvaldyti naujos COVID-19 bangos. Ją suvaldys ne sveikatos specialistai ar politikai, ją suvaldyti galime tik visi kartu, vėl būdami susitelkę, ramūs ir solidarūs. Tikiu, kad tokie galime būti.

Pokyčiai, kuriuos mums pavyko padaryti:

Sumažinome priemokas už vaistus, o kompensuojamieji vaistai senjorams tapo nemokami. Augo slaugos lovų skaičius, daug dėmesio skirta alkoholio ir tabako vartojimo prevencijai – didinti akcizai, ribota priklausomybę sukeliančių produktų reklama, mažintas šių produktų prieinamumas.

Pažymėtina, kad Lietuva tapo tarptautiniu pavyzdžiu, vertinant alkoholio vartojimo mažėjimą. Pavyko įgyvendinti priklausomybių ligų centrų reformą, suvienodinti gydymo standartą.

Nepavyko: sveikatos reforma. Ją vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, todėl šiandien COVID-19 akivaizdoje matome to pasekmes. Sveikatos reformos nebuvimas trukdo tinkamai reguliuoti sveikatos priežiūros paslaugas, savivaldybės ir toliau turi visas galimybes sabotuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, siekiant sukelti žmonių pasipiktinimą.

Infa.lt
Paremkite infa.lt  
žiūrėjo 373

Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Polas    -  2020-10-13, 02:15

    Tu veryga maziau bijok. O paklausk zmoniu ka jie galvoja. Kas bijo tegul sedi namie, bet del baimes negali varzyt guvenimo

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Paremti infa.lt per PayPal

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Kiek tikite valdžia?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Gintautas Cibulskas. „Žmoga studenta“ arba kaip kreiptis į studentą, jei jis nesijaučia nei žmoga, nei studenta?

Gintautas Cibulskas. „Žmoga studenta“ arba kaip kreiptis į studentą, jei jis nesijaučia nei žmoga, nei studenta?

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Artūras Orlauskas. Lietuvos valdančiųjų kasdienybė – nuolatinis melas

Artūras Orlauskas. Lietuvos valdančiųjų kasdienybė – nuolatinis melas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vidas Rachlevičius. Šliaužianti neomarksistinė diktatūra ir bandymai priešintis jai

Vidas Rachlevičius. Šliaužianti neomarksistinė diktatūra ir bandymai priešintis jai

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Apie fašistuojančius propagandistus

Apie fašistuojančius propagandistus

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Jolantas Blažytė. Du pasauliai

Jolantas Blažytė. Du pasauliai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

atsiliepimų 12 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą

Ačiū Mantai, Čia tik vienas iš diskriminacinių faktų......

Šaunuolis Meras ! Kad daugiau tokių drąsių , sąžiningų ......

Esminė mintis perspektyvai, nes žino, ką daro: Bilas Geitsas paragino pasaulį ruoštis globalioms epidemijoms......

Ona

Būtų gerai, kad medikai neparduotų savo sąžinės...

Hm

Seniai reikėjo......

Kodėl niekas neuskuria bajerio dėl to "galimybių paso" vertimo į anglų kalbą "National sertificate". Nemoka...

Op

Mladec Meras!...

gaus stipendiją 500, paskui algą 600-800, ir kalną rūpesčių. Kam to reikia?...

Bizniukas laikosi kietai, tolyn, galėsim greitai gauti patvirtinimą, net jeigu ir mėnulyje būsime persirgę, nesvarbu...

NELEISKIME BLOGIUI TO PADARYTI...