infa.lt

Tolimų reisų krovininio vilkiko (fūros) vairuotojas Antanas atsiuntė infa.lt portalui medžiagą, paprašęs ją išversti ir paskelbti, norėdamas pristatyti visuomenei šios krovininio transporto atšakos vairuotojų problemas, o paklaustas ar norėtų ką nors pridėti nuo savęs, jis atrašė:

Ką čia bepridėsi… Juk ten, kur oficialus pdf failas anglų kalba, yra ir diagramos, ir vairuotojų parodymai. Galiu tik paliudyti – tai tiesa, ir tai vyksta visose didžiosiose transporto įmonėse ir jų filialuose. Žinoma, vežantys krovinius po Baltijos šalis ir į Rytus – dar blogesnėse sąlygose! Nes kontrolės nupirktos, o automobiliai tokie, kurių jau neįleidžia į Vakarus. Ir joks mobilumo paketas jų niekada nepasieks…

Beje, pas Jus, tebėra mano 2018 sausio 21 dienos insaiderio rašinys. Nuo tada viskas tik pablogėjo. Tai va, tiek ir tegaliu pridėti.

Geros dienos!
Antanas

infa.lt primena, kad 2018 metais Antanas atsiuntė tekstą, pavadinimu: „Insaideris: Vagystės iš vairuotojų ir Valstybės schema“ kuriame aprašė būtent tai, apie ką kalbama jo pavadinime. Šis straipsnis sulaukė didelio susidomėjimo ir daug skaitytojų reakcijų, tačiau, po dviejų metų Antanas rašo:

Kad jau privažiavome… Birželio 2 dieną, Savonoje, parkinge, baltarusis papjovė lenką. Vieni nekenčia atvykėlių, kuriuos ponai atsiveža į jų darbo vietas, kiti gi, apgauti ir išnaudoti – keršija visai juos išnaudojusiojo tautai. Tai – kur dar toliau!? Čia jau net nebeminint ekonomikos…

Kažkas gi turi tai sustabdyti!
Antanas

Toliau straipsnio, kurį atsiuntė Antanas, vertimas, o žemiau duota nuoroda į ITF ataskaitą:

Birželio pabaigoje Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) paskelbė pranešimą pavadinimu „Eksploatacijos pandemija Europos krovinių transporto pervežimuose“. Anot pranešimo autorių, visa Europos krovinių pervežimo pramonė iš pat pradžių sukurta remiantis „išnaudojimu ir žmogaus teisių pažeidimais“. Tačiau pandemijos metu padėtis tik blogėjo. „Logist Today” apie tai sužinojo iš ataskaitos, paskelbtos oficialioje Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) svetainėje.

Pasak ITF ataskaitos, transporto bendrovės naudoja „Covid-19“ pandemiją, siekdamos dar labiau sumažinti transporto kaštus, pabloginti darbo ir apmokėjimo sąlygas vairuotojams, o tai gali kelti grėsmę jų sveikatai ir saugumui.

„Jau gerokai prieš „Covid-19“pandemiją, ištikusią Europą, krovinių pervežimo transporto pramonė jau buvo ligota – ją vargino vairuotojų išnaudojimas ir žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau koronaviruso pandemija tik pablogino situaciją – Europos krovinių transporto atšakoje kilo eksploatacijos pandemija.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) ataskaita

Pasak tyrimo autorių, dar prieš koronaviruso protrūkį  krovinių pervežimų industrijos atšakoje buvo pastebėta daug aštrių problemų: vairuotojai „viliojami“ dirbti iš šalių, nepriklausančių ES bendrijai (Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Turkijos, Filipinų ir kt.). Jie įdarbinti pagal Rytų Europos darbo sutartis, nepaisant to, kad dirba beveik vien Vakarų Europoje. Vairuotojai dažnai būna priversti pasirašyti sutartis, parašytas kalba, kurios jie nesupranta.

Vairuotojams nerezidentams vidutiniškai mokama apie 100–600 eurų per mėnesį, o kartais net atsisakoma mokėti už atliktą darbą. Vilkikų vairuotojai turi dirbti sunkiomis sąlygomis – kelis mėnesius iš eilės ilsėtis, miegoti ir aoskritai gyventi sunkvežimiuose. Be to, darbdaviai vairuotojams dažnai grasina susidorojimu ir baudomis už skundus dėl prastų darbo sąlygų ar mažo darbo užmokesčio.

Remiantis ataskaitos autorių surinktais duomenimis, pandemijos metu vairuotojų padėtis tik blogėjo:

• transporto įmonės ir jų klientai naudojasi krize norėdami sumažinti transportavimo kainas ir sumažinti vairuotojų atlyginimus;
• vairuotojams praktiškai nesuteikiamos asmeninės apsaugos priemonės (kaukės, pirštinės) arba jie yra verčiami jų įsigyti savo sąskaita;
• laikinas darbo ir poilsio laiko taisyklių sušvelninimas lėmė, kad vairuotojai yra priversti dirbti nepaisant to, kad yra nuvargę;
• vairuotojai faktiškai yra priversti sustoti tose vietose, kur nėra galimybės pasinaudoti švariu vandeniu, sutvarkytu tualetu ar nemokamu dušu;
• dažnai sunkvežimių vairuotojams tiesiog neleidžiama patekti į sanitarinius mazgus;
• darbdaviai neleidžia vairuotojams pasiimti mokamą nedarbingumo pažymų.

Vairuotojas iš Ukrainos, dėl anonimiškumo nurodytas kaip „vairuotojas A“, policijos pareigūnams sakė, kad jis dirba vienoje iš Baltijos šalių. Interviu momentu jis jau kelis mėnesius dirbo Vakarų Europoje.

„Mane ir dar kelis vairuotojus mikroautobusu išvežė į Vakarų Europą iš Baltijos šalių. Ten aš turėjau persėsti į savo sunkvežimį. Iš pradžių man buvo pažadėta, kad dirbsiu tik tris mėnesius, tačiau šį kartą buvau priverstas išbūti daug ilgesnį laiko tarpą dėl „Covid-19“ protrūkio. Vietoj sutarto atlyginimo įmonė man mokėjo tik kelis šimtus eurų per mėnesį. Tuo pačiu, man niekada nebuvo įteiktas atsiskaitymo lapelis. Man visada yra mokama mažiau nei pažadėta, be priežasčių paaiškinimo“.
Vairuotojas A, Ukraina

Koronaviruso krizės metu kai kurie stambūs klientai ir logistikos įmonės pradėjo reikalauti, kad pervežimų kompanijos sumažintų krovinių pervežimo kainas. O transporto įmonės savo ruožtu mažino vairuotojų atlyginimus.

Vokietijos federalinė automobilių transporto logistikos ir perdirbimo asociacija (BGL) perspėjo dėl grėsmių, susijusių su kainų lygiu, siūlomų internetinėse krovinių pervežimo platformose. BGL teigė, kad „šie pasiūlymai yra neteisėti, nes nebeatitinka minimalaus darbo užmokesčio ir kabotažo reikalavimų“.

„Buvau pasamdytas dirbti Lietuvoje, vairuoju sunkvežimį registruotą Lietuvoje. Devyniasdešimt procentų darbo laiko, pažeisdamas kabotažo taisykles vykdau kabotažinius pervežimus Vokietijoje . Kelis darbo mėnesius man buvo mokama tik po pora šimtų eurų per mėnesį. Pakako tik vos ne vos sudurti galą su galu ir nusipirkti maisto “.
Vairuotojas D, Baltarusija.

Be to, pandemijos metu Europos Komisija iš dalies sušvelnino vairuotojų darbą ir poilsį reglamentuojančias taisykles. Apklausti vairuotojai mano, kad šis švelninimas yra iliuzinis, nes šių taisyklių nebuvo laikomasi jau prieš krizę.

„Jei kassavaitinį poilsį praleidžiame Prancūzijoje ar Vokietijoje, įmonė išduoda mums netikrus čekius viešbučiams, tarsi mes ištisus mėnesius būtume miegoję ne sunkvežimiuose, o apsistodavę viešbučiuose.

Jie taip pat nori, kad mes dirbtume neregistruodami tachografo ar naudodamiesi kitų vairuotojų kortelėmis. Verčia mus dirbti per poilsio pertraukas. Prancūzijoje buvau priverstas vairuoti sugedusį sunkvežimį. Kadangi aš negalėjau juo važiuoti, įmonė atsiuntė mikroautobusą su 2 vairuotojais iš Uzbekistano. Jie mane paliko Prancūzijoje, ir aš turėjau parsigauti namo autostopu“.
Vairuotojas І, Ukraina

Daugelio Europos sunkvežimių vairuotojų ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir gerovei gresia pavojus. Todėl vyriausybės, tarptautinės įmonės ir laivybos firmos turi prisiimti atsakomybę už vairuotojų teisių apsaugą. Tai prisidės prie saugaus prekių, būtinų Europos ekonomikai ir visuomenei išgyventi ir atsigauti, pervežimo, daro išvadą tyrimo autoriai.

Su pilnu tekstu anglų kalba galima susipažinti čia: https://www.itfglobal.org/sites/default/files/node/news/files/VNB_ITF-IUF_Report_FINAL.pdf