infa.lt

Foto SSgt. Adam Decker/U.S. Army/Twitter

„20 000 JAV karių netrukus atvyks į Europą“: JAV rengiasi didelio masto, kelių mėnesių trukmės pratyboms, kurios jau buvo „lyginamos su didelio masto Šaltojo karo laikų manevrais – manevrais, kurių tikslas buvo – paruošti NATO pajėgas atremti galimą invaziją iš Sovietų Sąjungos“, – rašo „The Washington Times“.

Anot amerikiečių leidinio, artėjančios pratybos, pavadintos „Europos gynėjas 2020“, iš tiesų bus didžiausi manevrai Europoje per pastaruosius 25 metus.

Pratybos vyks nuo balandžio iki liepos keliuose Vokietijos regionuose, o taip pat daugelyje šalių, kurios kadaise buvo Varšuvos sutarties organizacijos dalimi, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.

Be Amerikos pusės, kuri vadovaus pratyboms, jose dalyvaus dar 18 NATO šalių, kurios tam skirs 17 tūkstančių kariškių.

Nors aljanso pareigūnai pabrėžė, kad pratybos nėra nukreiptos prieš jokią konkrečią šalį, ekspertai mano, kad „išskleidžiant pajėgas Kremlius aktyviai atsižvelgs į viską“, rašoma WT medžiagoje.

„Kovinis pasirengimas reiškia ne tik būtinų pajėgų ir priemonių dislokavimą visame karo veiksmų teatre. Jis taip pat numato, kad mes naudosimės savo galimybėmis greitai perkelti savo, o taip pat sąjungininkų ir partnerių pajėgas“, – komentavo generolas-pulkininkas Christopheris Cavoli, JAV armijos vadas Europoje, ruošdamasis pratyboms.

„Šis gebėjimas turi sprendžiamąją reikšmę norint nedelsiant realizuoti karinį dalyvavimą“. Mūsų kariuomenės kovinis pasirengimas suteikia pasitikėjimo mūsų sąjungininkams ir yra atgrasymo priemonė potencialiems priešams “.

Pasak WT, Lenkija turės atlikti ypatingą vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europos gynėjas 2020“ – atsižvelgiant į šios šalies istoriją, jos padėtį „ties pačiu Rusijos slenksčiu“ bei stiprią jos vyriausybės paramą karinėms JAV operacijoms regione.

„Šios pratybos bus ne tik simbolinės“, – sakė JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher. „Jos yra susijusios su pačia mūsų pareiškimų dėl kolektyvinio Europos saugumo esme“. Ištikus krizei, NATO turi turėti galimybę kuo greičiau reaguoti. O „Europos gynėjas 2020“ pratybų paprasčiausiai neįmanoma būtų organizuoti be Lenkijos“.

Kaip interviu WT pažymėjo Amerikos analitinio centro, Demokratijos gynybos fondo karinės ir politinės galios centro vyresnysis direktorius Bradley Bowmanas, kelionės į Vokietiją praėjusių metų pabaigoje metu jo buvo pakartotinai paklaustas, ar JAV prezidento administracija vis dar suinteresuota palaikyti Europos saugumą.

Anot Bowmano, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną – kaip ir bet kurį kitą „potencialų priešininką“ – labai domina klausimas apie tai, ar JAV ginkluotosios pajėgos sugeba per trumpiausią laiką išsiųsti į Europą didelį kontingentą pasirengusių mūšiui karių, ir ar Vašingtonas turi tam pakankamai politinės valios.

Šia prasme „Europos gynėjas 2020“ pratybos bus „proga“ Jungtinėms Valstijoms pademonstruoti „politinį NATO ryžtą“, – teigė Bowmanas.

Po to, kai 2014 m. Rusija atsiplėšė Krymą, rotacijos pagrindais JAV reguliariai siuntė karius į įvairias Europos šalis, taip pat vykdė keletą pratybų, įskaitant, pavyzdžiui, „Saber Guardian“ manevrus Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, pabrėžia WT apžvalgininkas.

Tuo tarpu, kai „Sabre Guardian“ praktikavo taktines operacijas, tokias kaip žygiai keliais su įranga, įveikiant upių kliūtis ir repetuojant oro antskrydžius, pratybos „Europos gynėjas 2020“, pasak jų organizatorių, turės strateginį mastą ir daug platesnę aprėptį.

Nepaisant to, kad „nupūsti dulkes“ nuo pasipriešinimo SSSR Šaltojo karo laikų planų Vašingtoną paskatino Rusijos veiksmai – įskaitant konfliktus su Ukraina ir Gruzija, – NATO ir toliau tvirtina, kad Maskva nebus laikoma priešininke artėjančių pratybų metu, rašo WT.

„Mokymai „Europos 2020 gynėjas“ nėra nukreipti prieš jokią konkrečią šalį“, – per sausį vykusį posėdį Europos Parlamente sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Šios gynybos pratybos demonstruoja galimybę greitai perkelti didelį JAV kariuomenės kontingentą į Europą, kad prireikus padėtų apginti kitas NATO nares”. „Rusija turi visas teises jaustis saugi už savo sienų, tačiau tą pačią teisę turi ir mūsų aljanso nariai“, – pažymėjo valdininkas.

Nepaisant to, kad Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijos metu „nepasirodė esąs didelis NATO gerbėjas“, jis žengė keletą žingsnių aljanso naudai, teigia WT.

Visų pirma, jis padidino karinį biudžetą ir, skirtingai nei jo pirmtakas, Ukrainai skyrė „tikrus šaunamuosius ginklus“, pabrėžia žurnalistas.