infa.lt

youtube stop kadras

Fizinis aktyvumas daro labai didelę įtaką jūsų sveikatai: jis gali apsaugoti jus nuo įvairių ligų, įskaitant širdies ligas, 2 tipo diabetą ir kai kurias vėžio rūšis. Tačiau esant 20 ir 60 metų amžiaus, nevertėtų užsiimti tuo pačiu sportu, o juo labiau treniruotis tuo pačiu intensyvumu “, – rašo Slate.fr portale Julie Broderick, Dublino Trinity koledžo kineziterapijos katedros docentė.

„Vaikystėje fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, formuoti sveikus kaulus, didina pasitikėjimą savimi ir gerina miego kokybę bei jo trukmę. Todėl vaikams rekomenduojama mankštintis bent valandą per dieną”, – rašoma straipsnyje.

„Gerai yra skatinti vaikus sportuoti, leidžiant jiems tobulinti savo įgūdžius, pavyzdžiui, sportuoti su žaidimais kamuoliu ar plaukiojant. Taip pat tinka įvairios neužprogramuotos fizinės veiklos, tokios kaip užsiėmimai žaidimų aikštelėje”, – nurodo straipsnio autorė.

„Paauglystėje įprotis sportuoti linkęs palaipsniui mažėti, ypač mergaičių tarpe. Tad reikėtų jį paskatinti – fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą kūno formą, o tai padeda geriau susidoroti su stresu ir nerimu”, – pastebi ekspertė.

„Paaugliai turėtų būti skatinami ir toliau užsiimti bent viena komandine sporto šaka; paaugliams, kuriems nepatinka šis sportas, paaiškinkite, kad plaukimas ar lengvoji atletika taip pat yra geras būdas išlaikyti kūno formą”, – rašo leidinys.

„Esant maždaug 25 metų amžiaus mūsų fizinė forma yra geriausia, o tai lemia minimalų reakcijos laiką ir tai, kad VO2max vertė (maksimalus deguonies kiekis, kurį raumenys sunaudoja fizinio krūvio metu) yra aukščiausiame lygyje. Po šio amžiaus mūsų VO2max mažėja (mažėjimas gali siekti 1% per metus), o reakcijos laikas kasmet pradeda lėtėti “, – rašoma straipsnyje.

„Gera žinia yra tai, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sulėtinti šį nuosmukį“, – pažymi Broderick.

„Per tuos metus keiskite savo treniruotes ir bandykite pasiekti malonumo. Išbandykite, pavyzdžiui, regbį, irklavimą ar treniruočių stovyklą (pavyzdžiui, karinius mokymus)”, – pataria ekspertė.

„Paprastai, sulaukus trisdešimties metų, karjeros ir šeimos vaidmuo gyvenime sustiprėja. Norint sulėtinti fizinį nuosmukį, svarbu palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei pakankamą fizinę jėgą”, – rašoma straipsnyje.

„Treniruokitės protingai. Išbandykite didelio intensyvumo intervalinius pratimus. (…) Moterys, ypač turinčios vaikų, gali naudoti dubens dugno raumenų stiprinimo pratimus, kartais vadinamus Kegelio pratimais (…). Įvairinkite savo mankštos programas, kad jos būtų įdomesnės. Pavyzdžiui, išbandykite treniruočių stovyklą, jogą ar dviračių sportą patalpose (pvz., mankštą su dviračių treniruokliais) “, – siūlo straipsnio autorė.

youtube stop kadras

„Pradedant nuo keturiasdešimties metų dauguma žmonių pradeda priaugti svorio. Treniruotės su svoriais yra geriausias būdas optimizuoti kalorijų deginimą, apriboti riebalų kaupimąsi ir priversti veikti atvirkštine eiga raumenų praradimo procesą, kuris prasideda nuo šio meto ir gali siekti 3–8% raumenų masės nykimo per dešimtmetį.” aiškina tyrėja.

„Treniruokitės raumenų auginime su svarmenimis arba pradėkite jėgos treniruotės programą sporto salėje; pradėkite bėgiojimą, jei dar nebėgate, o jei bėgiojate, pradėkite intensyvesnę mankštos programą. Bėgimas duos geresnę grąžą nei vaikščiojimas; pilatesas sustiprins pagrindinius raumenis, jis gali būti naudingas, kaip padedantis išvengti nugaros skausmų, kurie dažnai prasideda šiuo gyvenimo dešimtmečiu“, – rašoma straipsnyje.

„Nuo penkiasdešimties metų gali atsirasti skausmai ir lėtinės ligos, tokios kaip 2 tipo cukrinis diabetas ir širdies-kraujagyslių ligos“, – pažymima leidinyje.

„Būdami šio amžiaus, du kartus per savaitę galite eiti į sporto salę, kad išlaikytumėte raumenų masę; darykite pratimus, kurie verčia nešti savo svorį, pavyzdžiui, vaikščiodami (turite vaikščioti pakankamai greitai, kad padidėtų kvėpavimo dažnis ir prakaitavimas); išbandykite naujus fizinio aktyvumo tipus. Pavyzdžiui, Taichi gali būti puikus būdas balansui ir atsipalaidavimui“, – rašo Slate.fr.

„Sulaukus šešiasdešimties, mankšta taip pat sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos ir 2 tipo diabetas“, – teigiama leidinyje.

„Su amžiumi fizinis aktyvumas linkęs mažėti, todėl būkite aktyvūs ir stenkitės eiti prieš šią tendenciją: užsiimkite baliniais šokiais ar kokia kitokių šokių rūšimi: šokis – tai įdomus (ir socialinis) treniruočių būdas; atlikite pratimus jėgos ir lankstumo vystymo kryptimi dukart per savaitę. Vandens aerobika gali būti geras būdas įgyti jėgų dėl vandens pasipriešinimo; neatsisakykite pratimų, kurie pagerina širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač greito ėjimo“, – rekomenduoja ekspertė.

„Po 70-ies, mankšta padeda išvengti silpnumo, lydinčio senatvę, taip pat nuo kritimų rizikos. Tai taip pat svarbu kognityviniams gebėjimams”, – rašoma straipsnyje.

„Vaikščiokite, kalbėkitės. Užuot pasyviai priėmę pas jus besilankančius šeimos narius ar draugus, pakvieskite juos kartu pasivaikščioti. Tokiu būdu efektyviau išlaikysite motyvaciją ir pagerinsite savo sveikatą, nei atlikdami pavienius pratimus; įtraukite į savo treniruotę pratimus, skirtus išsaugoti jėgą, pusiausvyrą ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Tačiau pasitarkite su fizioterapeutu ar kitais specialistais, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.

„Galų gale, jei jums reikėtų atsiminti vieną pagrindinę mintį, tada ji yra tokia: niekada nenustokite judėti. Norint išlikti geros sveikatos, būtinas nuolatinis fizinis aktyvumas”, – apibendrina Julie Broderick.