infa.lt

militarytimes.com

Tęsinys, pirma dalis čia

Naujas „hibridinio karo“ tipas Ukrainoje

Konfliktas Ukrainoje ir amerikiečių Ukrainos karių apmokymo misija leidžia Pentagonui įvertinti priešininką, su kuriuo jis gali susikauti kitose vietose ne tokioje jau ir tolimoje ateityje. Tačiau kritikai teigia, jog drovi Amerikos reakcija į Rusijos agresiją Kryme, Donecko ir Lugansko srityse, niekaip nepadėjo sulaikyti ir įbauginti Maskvos. Maskva Ukrainoje pademonstravo naują „hibridinio karo“ tipą, kuriame dalyvauja nevalstybinės statytinių pajėgos, sunkioji karinė technika, radioelektroninė kova bei vykdomos agresyvios informacinės operacijos pergalei mūšio lauke pasiekti.

„Tai gerai, kad mes žinome, kaip jie kariauja, – rugsėjo 10 dieną interviu Military Times teigė JAV gynybos ministro padėjėja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais Evelina Farkas (Evelyn Farkas). – Mes nekariaujame tokio karo, kaip jie, miesto ir kaimo vietovėse, naudojant nepilotuojamus skraidančius aparatus ir aktyvaus radioelektroninio slopinimo būdus“.

Spalio pabaigoje Farkas palieka savo postą, gynybos ministerijoje išdirbusi penkerius metus. Neaišku, kas užims jos vietą, tapdamas pagrindiniu politikos, liečiančios Rusiją, kūrėju.

Tų nedaugelio karo profesionalų, kurie dirba su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis, nuomone, kova prieš Maskvos palaikomus sukilėlius labai stipriai skiriasi nuo tos patirties, kurią jie neseniai įgavo Irake ir Afganistane. „Mes gavome didžiulę patirtį kariaujant žemo intensyvumo karą, antipartizaninę kovą, tačiau Ukrainoje mes turime reikalą su beveik lygiu mums 21 amžiaus priešininku“, – sakė 173-iosios oro desantinės brigados 503-ojo pėstininkų pulko antrojo bataliono vadas papulkininkis Maiklas Kleperis (Michael Kloepper). Ši brigada neseniai pradėjo trečiąjį Ukrainos ginkluotų pajėgų paruošimo etapą.

Toks darbas yra amerikiečių karinės strategijos, suteikiančios garantijas NATO sąjungininkams, sunerimusiems dėl Rusijos veiksmų, dalis. Tačiau Obamos administracija nenori duoti Ukrainai reikšmingesnės paramos ir, panašu, jog yra pasiryžusi vengti netiesioginio karo prieš Rusiją.

Rusai prie Ukrainos sienos dislokavo tūkstančius karių, taip pat ir stambius tankų bei artilerijos dalinius. Šios pajėgos nuolatos apšaudo pasienio miestus ir miestelius, o taip pat įsiveržia į Ukrainą, kur kariauja kartu su sukilėliais. Kol kas administracija pažadėjo Ukrainai tik „neletalinę pagalbą“ – apmokymus bei techniką, tokią kaip „Hameriai“, maži nepilotuojami skraidymo aparatai ir radiolokacinės stotys.

Vašingtonas įvedė Rusijai ekonomines sankcijas, pasiuntė karius Ukrainos pajėgoms mokyti ir aktyvavo karinius apmokymus visoje Rytų Europoje. Tačiau Amerika netiekia jiems puolimo ginklų bei šovinių, ir negrasina Rusijai kariniais veiksmais. Nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainos pietuose esantį Krymo pusiasalį, JAV išskyrė Kijevui 244 milijonus dolerių neletalinės karinės pagalbos bei mokymų pavidalu. Palyginimui – tokia suma išnaudojama per tris savaites Irako ir Sirijos mūšiuose.

Ukrainos vadovybė Kijeve nuolatos prašo suteikti jiems didesnę pagalbą. „Mums reikia prieštankinių sistemų Javelin, žvalgybinių ir kovinių nepilotuojamų skraidančių aparatų… naikintuvų, malūnsparnių, elektroninių, radiožvalgybos sistemų, radiolokacinių stotelių ir patikimų žvalgybinių sistemų“, kad atlaikytume rusų karo techniką, kurią naudoja prorusiškieji separatistai rytų fronte, pareiškė Ukrainos ginkluotų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Viktoras Muženko. Ukraina taip pat paprašė ir zenitinės ginkluotės bei papildomos technikos priešininko snaiperių neutralizavimui, sakė jis leidiniui Military Times.

Ukrainos rytuose kariauja nuo 30 000 iki 35 000 Rusijos palaikomų kovotojų. Muženko vertinimu, apie 9 000 iš jų yra iš Rusijos. Jie naudojasi šiuolaikinėmis karinės elektronikos priemonėmis, kuriais sukelia trukdžius Ukrainos ryšių, radiolokacinės, GPS sistemose bei aptikimo įranga, sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Europos integracijos klausimais Igoris Dolgovas.

Tai unikali karinė erdvė, ir amerikiečiai, apmokantys ukrainiečius, noriai renka žvalgybinę informaciją apie naujus rusų kovos veiksmų būdus. „Įdomu paklausyti, ko jie išmoko, – leidiniui Defence News teigė JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodžesas (Ben Hodges). – Nei vienas amerikietis nepakliuvo į rusų artilerijos apšaudymą, nei vienas nepatyrė radioelektroninės atakos ar radioelektroninio slopinimo iš rusų pusės, bent jau taktinėje grandyje“.

Ukrainos konflikto perspektyvos yra neaiškios. Rugsėjo pabaigoje pusės susitarė atitraukti nuo rytų fronto linijos tankus ir sunkiąją artileriją. Panašu, jog rytiniuose regionuose yra laikomasi paliaubų sąlygų, nors abi pusės yra įsitempusios, o prorusiškieji separatistai, ketinantys surengti savo rinkimus, gali nepripažinti rinkimų į Ukrainos parlamentą, kurie turėtų vykti spalio 25 dieną.

Obama kol kas nesiruošia atiduoti Rusijai kontroliuoti tuos regionus, kurie priklausė Ukrainai dešimtmečiais. „Mes negalime likti abejingi, kai grubiai yra pažeidžiamas šalies suverenitetas ir teritorinis vientisumas, – pareiškė Obama JTO Generalinėje asamblėjoje. – Tai sankcijų, kurias Jungtinės Valstijos ir jų partneriai įvedė prieš Rusiją, esmė. Ir tai yra nenoras sugrįžti prie šaltojo karo“.

Prognozuojant naujus karštus taškus

Daugiau nei metus Europos sąjungininkai iš naujo įvertina karinį balansą NATO rytuose,kur yra buvusios Tarybų Sąjungos šalys satelitai. Taip buvo surengta operacija „Atlantinis ryžtas“, kurios metu JAV rotaciniu principu siuntė savo karius į rytines NATO valstybes, tokias kaip Lenkija, Pabaltijo valstybes, Rumunija ir Bulgarija.

Pasak Military Times, Putinas ir jo kariai grasina Baltijos šalims, kurios neseniai įstojo į Šiurės Atlanto aljansą ir yra silpniausios jo narės. Rusija ne kartą į Pabaltijo erdvę yra siuntusi savo karinius lėktuvus, galimai vykdė kibernetines atakas, o jos povandeniniai laivai patruliuoja Baltijos jūroje. O Rusijos oficialūs asmenys reiškia palaikymą rusakalbėms mažumoms, o tai kelia dar didesnį susirūpinimą.

Agresiją Pabaltijyje, ypatingai Estijoje, kur gyvena didelis skaičius rusakalbių gyventojų, Maskva vykdo gerokai slapčiau, nei atvirus jos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje. Girdisi kalbos, jog Putinas naudoja atidirbtus Ukrainoje hibridinio karo metodus,kad sutelktų rusakalbius Pabaltijyje Rusijos specialių dalinių, arba taip vadinamų „mažų žalių žmogeliukų“, palaikymui.

Vakaruose tai kelia susirūpinimą, kadangi Putino tikslas – NATO suskaldymas jėga, jei nepasiteisintų grasinimai ir bauginimai. NATO nesėkmingai bando suprasti, kaip į tai reaguoti, o jos šalys narės spėlioja, kada Rusija savo veiksmais peržengs raudoną liniją. „Reikia nuspręsti, kuriuo metu teisingas atsakas turėtų būti ginklo panaudojimas, – sako analitikas iš Londono Nikas de Larinaga (Nick de Larrinaga), dirbantis IHS Jane’s Defense and Security Group. – Hibridinis karas kelia klausimą, kada gi turi sekti ginkluotas atsakas, ir ar tai nėra pilietinė problema, kurią spręsti turi vietos teisėsauga“.

Žinoma, Rusija turi ir kitą variantą – pereiti prie įprastų karinių veiksmų. Ginkluotų pajėgų balanso analizė rodo Rusijos pirmavimą aviacinės kampanijos prieš NATO atveju, jei Maskvos politinis tikslas būtų išvyti Šiaurės Atlanto aljansą iš Pabaltijo.

Kaip teigiama neseniai publikuotoje Karališkojo tarptautinių santykių instituto Čatemhaus ataskaitoje, Rusijos Vakarinėje karinėje apygardoje yra dislokuotos sausumos pajėgos, susidedančios iš 65 000 žmonių, 850 įvairių kalibrų artilerinių pabūklų, 750 tankai ir 320 karinių lėktuvų. Yra ir kitokių vertinimų, pateikiančių gerokai didesnius skaičius, nors iš principo klausimas dėl to, kokia viso to dalis egzistuoja tik popieriuje, o kokia iš tikrųjų yra pasiruošusi kariniams veiksmams, išlieka.

Kitas Rusijos ginkluotų pajėgų galingumo aspektas, kurį labai jau visi pervertina, yra Baltijos laivynas – pats mažiausias iš pagrindinių Rusijos laivynų, esantis tik blyškus savo tarybinės praeities šešėlis. Po TSRS griūties jos pakrantės struktūra, besidriekianti nuo Kaliningrado iki Leningrado, perėjo į nepriklausomybę gavusių Pabaltijo valstybių rankas.

Šiandien šis laivynas yra atskirtas tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo, todėl išlaikyti ten stambias pajėgas yra sunku. Į Baltijos laivyno sudėtį šiandien įeina tik du mažyčiai 877 projekto povandeniniai laiveliai „Paltus“ – beje, vienas naudojamas mokymams, ir keletas eskadrinių minininkų „Šiuolaikinis“, apsaugos laivas, keturios korvetės ir keletas aprūpinimo laivų.

Kariniams veiksmams Baltijoje Rusija dar gali pasitelkti Šiaurės jūros laivyną, kadangi jo laivai dažnai patruliuoja Šiaurės Atlante ir gali ateiti į pagalbą, jei būtų pradėtos rimtos karinės operacijos jūroje.

Tokia grėsmė gali tapti labai rimta, jei tikrasis Rusijos tikslas Pabaltijyje – parodyti, kad NATO nevykdo savo įstatų 5 straipsnio, esančio pagrindiniu Šiaurės Altanto aljanse – jame sakoma, kad vienos šalies NATO narės užpuolimas laikomas visų šalių užpuolimu ir nedelsiant sulauks kolektyvinio atkirčio.

Parengė: Darius Dimbelis