infa.lt

JAV prieš Rusiją: Kaip atrodys karas tarp dviejų grėsmingiausių kariuomenių pasaulyje [1]

JAV prieš Rusiją: Kaip atrodys karas tarp dviejų grėsmingiausių kariuomenių pasaulyje [1]

spalio 13
01:01 2015

militarytimes.com

lektuvai

Įžūlūs Vladimiro Putino veiksmai Sirijoje ir Ukrainoje kelia naujus klausimus dėl amerikiečių veikimo plano susiklosčius ypatingai padėčiai, praneša MilitaryTimes.

Didelės Rusijos ambicijos ir didėjančios galimybės

Ankstyvą rugsėjo 30 dienos rytą rusų generolas su trimis žvaigždutėmis antpečiuose atvyko prie Amerikos ambasados Bagdade ir praėjo pro ją saugančius puikiai ginkluotus jūrų pėstininkus, norėdamas JAV atstovams asmeniškai įteikti ultimatumą, tapusį diplomatiniu demaršu. Jo pareiškimas buvo tvirtas ir aiškus: Rusijos pajėgos kaimyninėje Sirijoje po valandos pradeda oro atakas – amerikiečių kariai turi tuojau pat pasitraukti iš to rajono.

Tai buvo ant karo ribos balansuojantis susirėmimas tarp dviejų branduolinių gigantų, kokio pasaulis jau dešimtmečius nėra matęs. Kilo eilė įtarimų, antagonizmų ir intrigų, būdingų šaltajam karui.

Pradėjęs aviacinius antskrydžius Sirijoje, prezidentas Vladimiras Putinas inspiravo netiesioginį karą su JAV. Taip galingos dviejų valstybių armijos šiame daugiapoliame konflikte tapo priešingų pusių pagalbininkėmis. Maskvai tai – labai rizikinga avantiūra, teigia ekspertai. „Jiems bus labai sunku. Bus sudėtinga, kalbant apie užnugario palaikymą. Rusai neturi tiek pajėgų, lėšų ir galimybių, kad galėtų sutelkti pajėgas dideliais atstumais“, – pareiškė specialistas Rusijos saugumo klausimais iš Niujorko universiteto Markas Galeotis (Mark Galeotti).

Rusai savo karinėje kampanijoje Sirijoje yra labai priklausomi nuo aprūpinimo, reikalaujančio oro koridorių per Irano ir Irako oro erdvę. Vienintelė alternatyva – jūrinės komunikacijos, einančios iš Krymo. Tokia kelionė vandens transportu į abu galus trunka 10 dienų. Neaišku, kiek laiko Rusija sugebės atlaikyti tokią įtampą.

Šis ir kiti klausimai apie Rusijos karinį potencialą į dėmesio centrą patenka tuomet, kai Putinas savo negrabioje užsienio politikoje naudoja karinę jėgą tam, kad susigrąžintų Rusijos, kaip pasaulio supervalstybės, statusą. Pradėjęs šį kryžiaus žygį, jis prikėlė naujam gyvenimui Rusijos karinės galybės šmėklą – nuo Ukrainos iki Pabaltijo ir nuo Sirijos iki Artimųjų Rytų apskritai.

Vis agresyvesni Rusijos strateginiai planai sukėlė ištisą vertinimų ir atsiliepimų iš Amerikos karo strategų škvalą dėl JAV karinės politikos ir veiksmų plano, kilus konfliktui su buvusia tarybine valstybe. Aukšti Pentagono vadovai ima uždavinėti klausimus, kurie daugiau nei 20 metų išgulėjo stalčiuose:

– Kokios realios rusų karinės galimybės?

– Kur būtent gali įvykti konfliktas su Rusija?

– Kaip atrodys šiuolaikinis karas su Rusija?

karysŠtai, kas iš tikrųjų yra aišku. Ekspertų nuomonės sutampa dėl to, jog globaliu mastu gebančios veikti JAV pajėgos, naudodamos įprastas priemones, sutriuškins rusų armiją. Tačiau šiuolaikiniai karai nėra įprasti, o geografija, politika ir vietos sąlygos neišvengiamai suteikia vienai ar kitai pusei pranašumo.

Šiandien Jungtinės Valstijos nacionaliniam saugumui išleidžia beveik 10 kartų daugiau, nei Rusija. JAV rikiuotėje yra 10 lėktuvnešių, kuomet Rusija turi tik vieną. Be to, amerikiečių kariai turi didesnę techninę persvarą, jie gerokai labiau, nei rusai, yra pasikaustę pajėgų permetimo į bet kokį pasaulio tašką klausimu.

Rusija vis dar silpna, vertinant pagal daugelį tradicinių kriterijų. Bet šiuo metu jie dirba ties ypač svarbiomis technologijomis bei technikos pavyzdžiais, kuria naują kovos veiksmų taktiką ir įžūlią geopolitinę strategiją, pažeidžiančią JAV pretenzijas dėl buvimo vienintele pasaulyje supervalstybe. Visų šių veiksmų dėka Rusija vėl netikėtai tapo pagrindiniu kariniu JAV priešininku.

Stebėdami įvykių eigą, Amerikos vadovai yra „aiškia sunerimę dėl to, jog Rusija mažiausiai regioniniu mastu gali sukurti pirmaujančias pajėgas“, – teigia buvęs Pentagono darbuotojas Deividas Očmanekas (David Ochmanek), šiuo metu dirbantis RAND Corp. kariniu analitiku. Virš Rusijos ir JAV santykių niūriai pakimba jų branduoliniai arsenalai. Rusija išsaugojo ir netgi modernizavo savo „triadą“ – tarpkontinentines balistines raketas su branduolinėmis galvutėmis, stambų tolimų reisų bombonešių aviaparką ir atominį povandeninį laivyną; jie vis labiau tampa šiuolaikiškesni ir pažangesni.

„Rusijos karinė pramonė pakilo iš griuvėsių,- sako Maskvos analitinio centro PIR karinis ekspertas Vadimas Koziulinas. – Suteikti karinį balansą gali tik Rusijos branduolinė galia, kurią palaikyti reikiamame lygyje nėra jau taip brangu, kaip atrodo“.

Ir nors įprastos rusų karinės pajėgos nedaro tokio įspūdžio, kaip branduolinės, yra keletas sričių, kuriose Rusija yra aukščiau kitų šalių. Tai aviacija, priešlėktuvinė gynyba, povandeniniai laivai ir radioelektroninė kova.

Tarybinės epochos ginklų konstruktoriai vis dar gerai žinomi pasaulyje. Pavyzdžiui, Rusijos aviacinė pramonė gauna didelį pelną, eksportuodama savo produkciją į vakarų valstybes, kurios efektyvius naikintuvus perka pigiau, nei jų vakarietiškus atitikmenis. Kinija šiandien gynybai išleidžia daugiau, nei Rusija, bet iki šiol iš jos perka techniką ir šiuolaikinius ginklus.

Daugelis ekspertų teigia, jog lyginti Rusijos ir JAV ginkluotas pajėgas yra tas pats, kas lyginti apelsinus su obuoliais. Rusai turi visiškai kitus strateginius tikslus, ir jos ginkluotų pajėgų struktūra sukurta atitinkami tiems tikslams. Rusija save laiko sausumos valstybe, darydama įtaką milžiniškoms teritorijoms, besidriekiančioms nuo Eurazijos vidaus rajonų iki Rytų Europos, Centrinės Azijos, o gal būt ir iki Artimųjų Rytų bei Azijos-Ramiojo vandenyno regiono. Ji turi neblogas galimybes realizuoti karinę koncepciją, žinomą kaip „priėjimo užkardymas/zonos blokavimas“.

„Jungtinės Valstijos ir Rusija siekia skirtingų tikslų, – teigia Galiotis. – Rusai nesiruošia varžytis su mumis, kaip su lygiais. Jiems svarbiausia – užkardymas“. Pavyzdžiui, teigia jis, „jei pažvelgtume į JAV karinį jūrų laivyną, tai jis gerokai viršija rusų karinio jūrų laivyno galimybes. Daugelis rusų laivų – tarybinis palikimas. Tačiau savotiškai tai neturi jokios reikšmės, kadangi Rusija nesiruošia siųsti jų į skirtingas vandenyno dalis“.

Šio fakto atspindys yra tai, jog Rusija turi tik vieną lėktuvnešį, o JAV – 10, ir visi jie nuolat yra skirtinguose pasaulio taškuose. Vietoje lėktuvnešių – jūrinių puolimo ginklų, rusai lėšas investuoja į savo povandenines pajėgas, esančias viena iš branduolinės triados dalių ir gebančias sukelti pavojų priešininko laivynui artimiausiuose vandenyse, sakykim Juodojoje, Baltijos ar Viduržemio jūroje.

Rusijos oro erdvė taip pat patikimai saugoma. Savo kokybe rusų nematomi lėktuvai daug blogesni, nei amerikiečių, tačiau rusai turi šiuolaikines tokios aviacijos aptikimo ir naikinimo sistemas, ji taip pat daug lėšų skiria kuriant zenitinių raketų kompleksus, išdėstydama juos taip, kad sistema visiškai padengtų visą pasienio regioną. „Statistinis karinių oro pajėgų galybės vaizdas yra rusų pusėje, kadangi jie turi rimtą priešlėktuvinės gynybos potencialą ir įvairių operatyvinių taktinių, sparnuotųjų ir balistinių raketų arsenalą“, – sako Polas Švarcas (Paul Schwartz), karo reikalų analitikas ir specialistas Rusijos klausimais, dirbantis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre (Center of Strategic and International Studies).

Rusijos galimybės radioelektroninėje kovoje taip pat kelia didelę grėsmę Pentagono karinių planų sudarinėtojams, kadangi jiems neaišku, kaip smarkiai rusai gali sukelti trukdžius amerikiečių radaruose ir radioelektroninės žvalgybos prietaisuose, kurie yra pagrindinė amerikiečių oro pajėgų dalis.

Amerikiečiams ir jų sąjungininkams nebus lengva prasmukti į Rusijos oro erdvę, teigia Švarcas. „Jie ten sutiks rimtą pasipriešinimą. Bet manau, kad ilgainiui mes sugebėsime susilpninti šias sistemas. Problemas ta, kad turint branduolines pajėgas, reikia vengti stambaus masto karinių veiksmų“.

Be to, Rusijos antžeminės pajėgos, susidedančios daugiausia iš šauktinių, pamažu tampa profesionalia armija, kaip ir amerikiečių. Todėl Rusija turi dvi armijas: maždaug du trečdalius 800-tūkstantinės antžeminės armijos sudaro neturintys jokios motyvacijos ir prastai parengti šauktiniai, tačiau vienas trečdalis – tai daliniai, aprūpinti pačia naujausia technika, įskaitant ir tankus T-14 „Armata“.

Apskritai, rusų ginkluotų pajėgų nėra net ko lyginti su amerikiečių. Tačiau distancija tarp jų pastaraisiais metais tampa vis mažesnė, teigia MilitaryTimes.

Pažangi operatyvinė bazė Sirijoje

bazė SirijojeTai, kaip operatyviai rusai įkūrė pažangią operatyvinę bazę Sirijoje, nustebino daugelį Amerikos valdžios atstovų. Vos per kelias savaites rusų kariai pastatė galingą bazę Latakijoje, Viduržemio jūros pakrantėje. Jie permetė ten dešimtis kovinių lėktuvų ir pastatė gyvenamuosius namus keletui šimtų kareivių.

Neseniai Rusija paskelbė, jog planuoja atlikti karinių jūrų pajėgų apmokymus rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tačiau nepatikslino, kada į tą regioną bus permesti jų laivai. Mokymuose dalyvaus Juodosios jūros flagmanas raketinis kreiseris „Maskva“, taip pat keletas apsaugos bei didelių desantinių laivų, apie tai pranešė Rusijos informacinė agentūra TASS. Kai kurie kariškiai klausia: ar šie apmokymai nepasitarnaus kaip uždanga, kad būtų galima permesti papildomą kiekį karių ir technikos į Sirijos pakrantę?

Nauja pažangi bazė leis Rusijai atlikti kovinius skrydžius, stebėjimą bei žvalgybą, o taip pat paleisti nepilotuojamus skraidančius aparatus į visų Artimųjų Rytų oro erdvę, įskaitant ir Iraką, kurios vadovybė paprašė rusų padėti jiems kovoje su „Islamo valstybe“ savo šalies teritorijoje.

Ši bazė padės saugoti Rusijos karinio jūrų laivyno techninio aprūpinimo punktą, kuris jau seniai yra Sirijos uostamiestyje Tartuse ir turi didelę reikšmę Rusijos pajėgų ir technikos permetimui į Viduržemio jūros regioną. Kaip teigiama pranešimuose, Rusija plečia savo buvimą Tartuse.

Matomi aiškūs signalai, jog Maskva ilgalaikėje perspektyvoje yra suinteresuota išskleisti priėjimo užkardymo/zonos blokavimo skėtį Artimuosiuose Rytuose. Kaip spėjama, rusai permeta į Latakiją savo pačias šiuolaikiškiausias priešlėktuvinės gynybos sistemas, o tai kelia susirūpinimą Pentagonui, kadangi šie veiksmai prieštarauja Rusijos teiginiui, jog savo karinę veiklą jie vykdys tik suduodami smūgius Sirijos sukilėlių grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“ arba ISIL.

Mes matome, kaip į tuos oro uostus permetami naujausios priešlėktuvinės gynybos priemonės; matome, kaip į tuos oro uostus yra permetami patys naujausi lėktuvai oro mūšiams, – rugsėjo 28 dieną pareiškė NATO Jungtinių pajėgų Europoje ir JAV Ginkluotų pajėgų Europoje vadas Filipas Bridlavas (Phillip Breedlove). – Nemačiau, jog ISIL turėtų nors vieną lėktuvą, kurio sunaikinimui prireiktų zenitinių sistemų SA-15 ar SA-22 („Toras“ ir „Šarvas“). Šie šiuolaikiniai priešlėktuvinės gynybos kompleksai nėra skirti kovai su ISIL… jie skirti kovai su kažkuo kitu“.

Iš esmės, rusai gali mesti iššūkį tam pirmavimui oro erdvėje, kurį daugiau nei 20 metų turi (ir tai jiems atrodo natūralu) JAV, kontroliuodamos didelius plotus Artimuosiuose Rytuose. Svarbiausiu faktoriumi šiame palyginime yra Rusijos aljansas su Iranu – dar vienu lemiamu Rusijos sąjungininku. Rusijai reikia Irano oro erdvės, kad užtikrintų savo lėktuvų judėjimą į Siriją, ir ji yra pasiruošusi palaikyti Irano antžemines pajėgas, veikiančias kartu su Sirijos prezidento Bašaro al-Asado režimu.

Rusų ekspertai spėja, jog Putino įsiveržimas į Siriją bei jo agresyvi kalba, pasakyta rugsėjo 28 dieną JTO, rodo tai, jog jis pasiruošęs ilgam tapti svarbiu šio regiono žaidėju.

Tampa aišku, jog Rusija ruošiasi vykdyti ambicingesnę politiką Artimuosiuose Rytuose. Rusijos prezidentas aiškiai pasakė, jog Vakarų demokratijos modelis ir vakarietiški konfliktų sprendimo būdai regione neveikia, – pareiškė Artimųjų Rytų politikos ir Rusijos užsienio politikos ekspertas iš Maskvos Jurijus Barminas. – Abejoju, jog Rusija sugebės artimiausiu metu tapti pirmaujančia valstybe Artimuosiuose Rytuose, kadangi jos buvimas regione ribotas, lyginant su JAV“.

Tačiau kai kas siriškuose Putino manevruose įžvelgia gerokai stambesnio masto geopolitinį gambitą, kurio tikslas – sandėris dėl Ukrainos. Rusija šiuo metu okupavusi kai kuriuos Ukrainos rajonus, tačiau JAV iki šiol 2014 metų kovo mėnesio įsiveržimą laiko neteisėtu, o Maskvos valdžią tuose rajonuose – nelegitimia. „Čia JAV yra daug svarbesnės, nei Sirija ir Asadas, – sako Galeotis. – Būkime sąžiningi: jei Vašingtonas duotų suprasti, jog galimas kažkoks sandėris, kuriuo jis tylomis pripažintų rusų poziciją Kryme ir kai kuriuose Donbaso rajonuose, jie nebūtų kariavę už Asadą“.

Pirmos dalies pabaiga (Laukite tęsinio)

parengė: Darius Dimbelis

1 Atsiliepimas

  1. arunas    -  2015-10-13, 17:13

    pakankamai objektyvus straipsnis, kokių reta šiais laikais. Nors autorius amerikietis ir turi labai gerą nuomonę apie Ameriką, tačiau, man net buvo keista, pripažįsta Rusijos viršenybę tam tikrose karo vykdymo srityse. Tiesa subendrindamas vis tik pasako, kad vis tiek Amerika „N“ kartų galingesnė (nebūtų amerikietis), bet iš tos pusės jis ko gero teisus, nes skaičiuojant BVP procentus skiriamus gynybai JAV nusileidžia (Rusija skiria daugiau – 5 proc prieš JAV 4.4), tačiau skaičiuojant grynaisiais pinigais JAV skiria apie 10x daugiau. Tuo viskas pasakoma. Tai realus faktas. Laukiame antrosios straipsnio pusės. Galėtumėte įdėt nuorodą, kad nereikėtų laukt :)

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *JAV prieš Rusiją: Kaip atrodys karas tarp dviejų grėsmingiausių kariuomenių pasaulyje [1]* - nuoroda: https://infa.lt/3461/jav-pries-rusija-kaip-atrodys-karas-tarp-dvieju-gresmingiausiu-kariuomeniu-pasaulyje-1/