infa.lt

Globalaus atšilimo pasekmių tarpe dažniausiai prisimenami griaunantys uraganai, potvyniai ir sausros. Tačiau gerokai anksčiau kiekvienas iš mūsų tai pajaus pirkdamas maistą. Apie tai, kokie delikatesai išnyks pirmiausiai, pasakoja knygos „Maisto likimas“ (The Fate of Food) autorė Amanda Little.

Autorė davė interviu portalui Wired, jo metu papasakojusi apie mums įprasto maisto, GMO-augalų ir dirbtinės mėsos ateitį. Pasak jos, karštame ateities pasaulyje būtent maistas kris kaip pirmoji klimato pasikeitimų auka. Ir anksčiausiai išnyks arba gerokai pabrangs įprasti „maži džiaugsmai“: puodelis kavos, desertas su braškėmis ar bokalas alaus.

Be desertų

Globalus atšilimas jau vyksta ir, įprastai, kaip rimčiausios jo pasekmės nurodomos griaunančios stichinės nelaimės ar milžiniškos migracijos krizės. Tačiau, teigia A. Little, žmonės tiesiog nesuvokia, kiek sudėtinga žmoniją pavertė maisto gamybos procesas. JAV importuoja apie pusę išauginamų maisto produktų. O daugelis augalų kaprizingi.

Pasak Amandos L., anksčiausia problemos prasidės su maitinamaisiais ir aromatiniais augalais, kurių brendimui neretai būtinas ypatingas mikroklimatas. Kava – vienas iš pagrindinių pavyzdžių šioje sferoje. Sekančios klimato kaitos aukos – kakava ir braškės.

O daugiamečių augalų sodinimas apskritai virs „žemės ūkio loterija“, įspėja ji. Pavyzdžiui, alyvmedžiui reikia maždaug šešerių metų, kad duotų pirmuosius vaisius. Per tą laiką klimatas ir dirva gali pasikeisti. Ir ne kiekvienas fermeris panorės rizikuoti daugiametėmis savo pastangomis.

Italijoje prieš keletą mėnesių sausra jau privedė prie anksčiau nematyto alyvų aliejaus deficito, primena ji.Ir tai tik pradžia. Didžioji dalis kavos derliaus, pavyzdžiui, išauginama tik devyniose pasaulio šalyse.

Vaisiniai medžiai ir krūmai nyksta visai ne dėl uraganų ar sausrų, pasakoja tyrėja. Pakanka kuklių klimato temperatūros pakitimų, ir sodas ima žydėti vasario mėnesį. Po to ateina paskutinės šalnos – ir pabudę augalai žūva.

Nepavykę GMO

Eilė tyrėjų susieja augalų auginimo progresą su genų modifikacijos (GMO) paplitimu. Iš tiesų, selekcijos pagalba žmonija modifikuoja kultūras jau šimtus metų. O eksperimentams šioje srityje yra kur kas mažiau etinių kliūčių, nei tada, kai kalba užeina apie bandymus su gyvūnais ar tuo labiau, žmogaus embrionu.

Tačiau, pabrėžia A. Little, šiuolaikiniai GMO-augalai ne išgelbėja industriją, o žudo ekologiją. Šiuo metu pagrindinė GMO-kultūra Jungtinėse Valstijose – kukurūzai su etikete „Roundup Ready“.

Kuria juos, suprantama, patys trąšų gamintojai, pavyzdžiui, agrochemijos gigantė, Monsanto korporacija. Tokius kukurūzus galima užpilti tonomis insekticidų, užmušant visus kenkėjus ir piktžoles. Tokia totali „žemdirbystė“ sunaikina derlingą dirvos sluoksnį, tačiau požiūris į pelną šiuolaikiniame pasaulyje beveik visada prioritetinėje vietoje.

Tyrėja pasakoja, jog Afrikoje atrado nedideles laboratorijas, kuriose ribotų resursų sąlygomis bandoma sukurti „teisingus GMO“ – kultūras, atsparias sausroms, temperatūros augimui ar sugebančias pasipriešinti kenkėjams be būtinybės naikinti visą aplinką herbicidu RoundUP.

Tačiau kol kas, nusivylimo neslepia A. Little, tiktai ten mokslininkai supranta, jog tai išgyvenimo klausimas vietos fermeriams, kurie neturi pinigų firminiams insekticidams.

Prielaida optimizmui

Pasak Amandos Little, situacija palengva keičiasi. Interviu metu ji pasakoja apie savo pokalbį su Tom’u Hayes’u, Tyson Foods – stambiausio JAV mėsos gamintojo vadovu. Pastarasis jai pasakė: „Mes nenorime būti kaip Kodak (juostinių fotoaparatų, fotojuostų gamintojas, pražiopsojęs perėjimo į skaitmeninį formatą momentą)… Jeigu galima išauginti mėsą be gyvūnų, tai kodėl mums tuo neužsiėmus dabar?“

A. Little papasakojo apie pokalbį savo redaktoriui, naujiena buvo publikuota.

Po mėnesio Tom Hayes buvo atleistas. O dabar Tyson Foofs vadina save „baltymų gamintoja“ ir paleidžia pirmojo savo humaniško produkto liniją – vištienos krūtinėlės kepinukus be gramo vištienos.

Tyrėja primena, kad žmonija visos savo evoliucijos eigoje susidurdavo su išmirimo nuo bado grėsme – pradedant nuo pirmykščių rinkėjų genčių. Dabartinė agrarinė industrija – ne geriausias atsakas dabarties ir netolimos ateities iššūkiams, bet mes ką nors būtinai sugalvosime, nepameta optimizmo ji.