infa.lt

Ryškėjantys klimato pakitimai pavers negyvenamomis ištisas šalis

Ryškėjantys klimato pakitimai pavers negyvenamomis ištisas šalis

balandžio 29
18:37 2019

Saulė - Globalus atšilimas

Globalus atšilimas išprovokuos masinę migraciją – milijonams žmonių teks palikti gimtąsias vietas. Neatmestina tai, jog pagal savo apimtis ir poveikį ši krizė bus didesnė už viską, su kuo iki šiol teko susidurti žmonijai.

Klimato pakitimai JAU pradėjo skirstyti šalis į nugalėtojas ir pralaimėjusias, lyginant pagal vidutinę metinę temperatūrą, kai optimalia laikoma 13 laipsnių C. Esant aukštesnei ir žemesnei, darbo produktyvumas krenta. Gamtinės katastrofos kelia vis rimtesnes pasekmes ir eilėje atvejų iššaukia ekonominius ir socialinius sukrėtimus. Tyrimo duomenys publikuoti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.

Vienas iš pavyzdžių – salų valstybė Vanuatu, praradusi 64% BVP dėl tropinio ciklono. Šiandien ši šalis svarsto galimybę paduoti teisinį ieškinį prieš šalis, teršiančias gamtą ir tuo darančias didžiausią įtaką klimato kaitai.

Kai kurios kito sšalys, kur klimatas tampa švelnesnis, atvirkščiai, pagerina savo ekonominius rodiklius. Laikinai.

Mokslininkai prognozuoja, kad artimiausiais metais globalus atšilimas privers milijonus žmonių migruoti į sritis su labiau komfortabiliomis gyvenimui sąlygomis.

Ekonomistas Ncolas Stern dar 2006 metais įspėjo apie galimą konfliktų sustiprėjimą ryšium su globaliu atšilimu. Į rizikos zoną jis įtraukė Nilo upės baseino, Vakarų Afrikos ir Centrinės Azijos šalis.

Pereitais metais Pasaulio banko ekspertai paskaičiavo, jog 2050 metais 143 mln žmonių bus priversti migruoti iš Pietų Azijos, Lotynų Amerikos ir regionų, išsidėsčiusių į pietus nuo Sacharos dykumos.

Kaip paaiškina MIT Technology Review, priežastys masiniam išėjimui bus įvairios. Pavyzdžiui, Etiopijoje 1,5 mln žmonių gali palikti šalį dėl geriamo vandens trūkumo. Etiopams, greičiausiai, teks palikti sostinę Adis Abebą ir persikelti arčiau į pietus prie Ahmar kalnų.

Arčiau 2050-ųjų iš Bangladešo išvyks virš 8% gyventojų, tai yra 13,3 mln žmonių, prognozuoja Pasaulio bankas. Dauguma pasuks link Gango upės baseino.

Ta sritis jau ir šiandien yra perpildyta, tad migrantams bus sudėtinga rasti ne tik darbą, bet ir vietą gyventi.

Meksikos kaimo sričių gyventojams teks persikelti į miestus dėl sausros, dažnų potvynių ir miškų gaisrų. Analitikų paskaičiavimais, problema palies mažiausiai 1,7 mln žmonių.

Netikslūs modeliai

Verta pažymėti, jog dauguma prognozavimo modelių remiasi istoriniais precendentais. Praeityje žmonės yra dažnai tekę keisti gyvenamąją vietą klimato katastrofų įtakoje.

Tačiau dabar situacija klostosi visai kitokia. Yra rizika, jog globalus atšilimas iššauks beprecedenčius pagal mastą kataklizmus, kurių pasekmes kol kas sunku įvertinti.

Tad, niekas tiksliai nežino, kiek aukštai pakils vandenynų lygis. Esant ekstremaliausiam scenarijui rodiklis padidės 15 metrų trijų šimtmečių eigoje. Tačiau, jei ištirps Antarktida, tai vandenynų lygmuo pakils 190 pėdų (58 metrais).

Taip pat sudėtinga prognozuoti kiek truks sausros iššauktos anomalių karščių.

Mokslininkai bando padidinti anatitikos tikslumą vertinant migracinius srautus. Tam jie naudoja palydovines nuotraukas ir išmaniųjų telefonų duomenis. Bet ir čia yra savi apribojimai.

Palydovinių duomenų analizė suteikia galimybę atsekti gyventojų skaičių atskiroje teritorijoje. Tačiau ne visada aišku kodėl keičiasi demografiniai rodikliai. Juos gali įtakoti ir gimstamumo bei mirtingumo lygių pakitimai, ir migracija.

Pagal SIM kortelę galima atsekti kur persikelia atskirų šalių gyventojai, bet jų persikėlimo priežastys ne visada aiškios. Tuo pačiu, vienu telefonu gali naudotis keletas žmonių.

Technology Review pabrėžia, jog tikslių migracijos modelių sudarymas būtinas, kadangi su jų pagalba šalys galės pasirengti gyventojų antpludžiui. Pavyzdžiui, pastatys prieinamus būstus, naujas mokyklas ir ligonines.

Klimato pakitimai gali iššaukti ir kitas socialines pasekmes, tame tarpe išprovokuoti smurto protrūkius ir savižudybių skaičiaus augimą.

Kai kurie ekspertai net siūlo atsisakyti giminės pratęsimo, kad nebūtų apsunkinama situacija. Amerikiečių Z kartos atstovai pasirengę žengti šį žingsnį sąmoningai. Apklausos rodo, jog daugiau nei trečdalis jaunuolių nėra pasirengę gimdyti vaikų dėl globalaus atšilimo rizikos.

Tarpvyriausybinė ekspertų grupė klimato kaitos klausimais (IPCC), nurodo keturias vidutinės pasaulio temperatūros augimo aukščiau 1,5 C sustabdymo kryptis. Visos jos apima žemės naudojimo ir technologinius pakitimus. Vienu svarbiausių elementų, ekspertų nuomone, yra miškų masyvų atkūrimas, perėjimas prie elektrinio transporto ir anglies dvideginio sugėrimo technologijų plėtra. Iki 2030 metų anglies dvideginio emisija turi būti sumažinta 45%, o iki 2050-ųjų pasiekti nulinį lygmenį.

Tai pareikalaus tarifų anglies dvideginiui padidėjimo tris, o gal net ir keturis kartus. Tačiau nieko neveikimo kaina bus kur kas aukštesnė.

1 Atsiliepimas

  1. Cha cha    -  2019-04-30, 09:50

    Miškų masyvų atkūrimas… Su tokiu „atkūrinėjimu“, koks dabar vyksta Lietuvoje, mums irgi teks bėgti prie Gango.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Ryškėjantys klimato pakitimai pavers negyvenamomis ištisas šalis* - nuoroda: https://infa.lt/32366/ryskejantys-klimato-pakitimai-pavers-negyvenamomis-istisas-salis/