infa.lt

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo Juozo Statkevičiaus ieškinį atsakovui Algiui Ramanauskui dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB „LNK Studija“.

Ieškovas Juozas Statkevičius prašė teismo pripažinti, kad 2017 m. spalio 26 d. trečiojo asmens UAB „LNK Studija“ valdomame internetiniame portale www.lnkgo.lt, programoje „Aktualai. Pratęsimas“ ir atsakovo Algio Ramanausko socialinio tinklo „Facebook“ viešoje paskyroje, paskelbtas atsakovo sukurtas vaizdo klipas, pavadinimu „Škurlis: Dainelė“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 000 EUR neturtinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pripažino, kad ieškovas Juozas Statkevičius dėl savo visuomeninės veiklos yra itin žinomas žmogus Lietuvoje, kelia pagrįstą visuomenės susidomėjimą, todėl jis pripažintas viešuoju asmeniu, kuris turėtų būti pakantesnis kritikai. Teismas pabrėžė, kad ieškovo teisė turėti įsitikinimus ir juos reikšti nėra kvestionuojama, tačiau kitiems asmenims ieškovo įsitikinimai ir nuomonė nebūtinai turi patikti, kiti asmenys taip pat turi teisę reikšti kritiką dėl ieškovo įsitikinimų turinio, jo raiškos formos ar būdo.

Satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, o įvairios literatūrinės išraiškos priemonės yra saugomi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Atsakovas Algis Ramanauskas turi savo meninį braižą, paremtą aštria satyra ir juodu humoru, o pagamintas ginčo klipas yra jo kūrybinės veiklos dalis. Ginčo klipas yra audiovizualinio meno kūrinys, todėl nėra reikalinga vertinti klipo teiginių teisingumą, nes meninei kalbai yra būdingas tiek hiperbolizavimas, tiek ir tam tikras realybės iškraipymas.

Teismas pabrėžė ir tai, kad šiuolaikiniame mene tapo įprasta vartoti necenzūrinę, nenorminę leksiką, o tam tikrais atvejais (tam tikruose kūriniuose) necenzūrinės ir nenorminės leksikos vartojimas yra suprantamas kaip tam tikra meninės raiškos priemonė, kuri nebūtinai turi patikti žiūrovui. Teismo vertinimu, vien tai, kad klipe yra naudojama daug necenzūrinės ir nenorminės leksikos savaime nepatvirtina, kad klipu buvo pažeminta ieškovo garbė, orumas ar dalykinė reputacija. Teismas akivaizdžiai įžeidžiančiu pripažino paskutinįjį klipo sakinį, nes šiuo sakiniu kritikuojama ar pajuokiama ne ieškovo visuomeninė veikla ir jo paties kontraversiškai vertinami pasisakymai ar jo paties paviešintos asmeninio gyvenimo detalės, tačiau yra vulgariai ir įžeidžiančiai pasisakyta dėl privataus gyvenimo aspektų, kurių ieškovas neviešina ir kurie visuomenės neturėtų dominti. Teismas padarė išvadą, kad būtent dėl šio sakinio atsakovo pagamintu klipu buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant atsakovo nuo naudojimosi saviraiškos laisve, tačiau siekiant atgrasyti nuo tolesnio galimo ieškovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 150 Eur. Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

P.S. Nežiūrint į tai, kad teismas A. Ramanausko  vaizdo klipą paskelbė meno kūriniu, internete jo rasti nepavyko. Gal kas nors iš gerb skaitytojų įdėtumėte nuorodą komentare?