infa.lt

© infa.lt nuotr.

Tęsiame spontaniškai pradėtą straipsnių seriją apie gyvenimo ir išgyvenimo Lietuvos valstybėje matematiką, kuri perteikiama komentaruose po mūsų straipsniais. Šį kartą bus kalbama apie vaikų mokyklinio amžiaus paankstinimą.

→ Išgyvenimo matematika socialinių tinklų komentarų lobynuose (1)

Valdančiųjų skelbiamas motyvas leisti vaikus į mokyklą nuo 6-ių metų:

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša siūlo vaikus į pirmą klasę leisti nuo šešerių, kad jaunuoliai mokyklos suole neužsisėdėtų iki 19–20 metų. Mums reikia atjaunint Lietuvą, teigia akademikas. – Koks pagirtinas noras – atjauninti Lietuvą!

Dabar paprašysiu nustoti skaičius ir pagalvoti. – Jūs už tai, kad jūsų vaikai eitų nuo šešių metų į mokyklą ar prieš?

Atsakėt? Tada skaitome toliau.

Cikliškumas:

2016 metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 27,5 tūkst. abiturientų.
Prie skaičių labai nesikabinam – tūkstantis ten tūkstantis šen.
Kiekvienais metais Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. vaikų.
Kiekvienais metais Lietuvoje į darželius pradeda eiti 30 tūkst. vaikų
Kiekvienais metais į pirmą klasę pradeda eiti 30 tūkst. vaikų
Kiekvienais metais mokyklą baigia 30 tūkst. abiturientų.
Kiekvienais metais į pensiją išeina 30 tūkst. pensininkų atlaisvindami darbo vietas. Ir kiekvienais metais numiršta 30 tūkst pensininkų išlaisvindami SODRĄ nuo pensijos mokėjimo.

Grubiai skaičiuojant čia viskas. Logiška ar ne taip?

Dabar ko gi mums nesako komiteto pirmininkas, akademikas Eugenijus Jovaiša??

Jei vaikas eis ne į darželį, o į mokyklą, taigi staiga op, ir nieko nedarant atsilaisvina 30 tūkst. vietų darželiuose. Vaikas šešerių eis ne į darželį, o į mokyklą – jo vieta darželyje lieka laisva.

-Ko dar nesako mums akademikas?

Taigi, paskui papildomus 30 tūkst. pirmokų į mokyklas ateis ir mokinių krepšeliai. Tai yra finansavimas. Bus tokia banga.

Kai visos abiturientų laidos bus po 30 tūkst. – viena bus dvigubai didesnė, nes vienais metais į pirmą klasę pradės eiti septynerių, o kartu su jais ir šešerių metų vaikai.

-Ką dar nutyli gerb. komiteto pirmininkas?

Kai po 11 metų mokyklas baigs ne 30, o 60 tūkst. abiturientų vienu metu – į pensiją išeis ir atlaisvins darbo vietas tik 30 tūkst. pensininkų. Ir ką gi tada veiks (kur dirbs) tie papildomi 30 tūkst. abiturientų? Papildys emigracijos srautus?

– Ką dar nori nuslėpti akademikas Jovaiša?

Taigi, jei jūsų vaikas metais anksčiau pradės eiti į mokyklą, tai mokyklą baigs irgi metais anksčiau ir anksčiau pradės mokėti įmokas tetai SODRAI. Į pensiją metais ankščiau neišleis. Tai ir skaičiuokite, jog jis dirbs ir mokės mokesčius metais ilgiau. Padauginame 30 tūkstančių iš vienerių metų ir gausime 30 tūkstančių papildomų darbo metų valstybei, kuri ačiū už atiduotą darbui gyvenimą dar niekam nepasakė. O jei bus bedarbis – SODRA jums skaičiuos skolą. Ir privalomą PSD.

Ir nieko nekalbama apie mokslo kokybę klasėse, kurios bus du kart didesnės, nei normalios.

Va tokia trumpa replika akademikui, kuris, jei pasigilintume, yra gan prastas melagis. Nors, reikia pripažint, kad stengiasi.

O jūs palaikote akademiko iniciatyvą prailginti savo vaikams vieneriais metais darbo stažą, atimant tuos metus iš jų vaikystės? Turint omenyje, kad kokybiškai jų gyvenimas tik pablogės ir žinoma – sutrumpės.

Mūsų skaitytojas Gintaras B.