2026.11.10 11:29
rusų kombainas laukuose
Lietuvos valdžia reikalaus, kad per Klaipėdos uostą gabenami grūdai iš Rusijos ir Baltarusijos būtų sulaikyti, kol bus atlikti jų kilmę patvirtinantys tyrimai.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi šalies Žemės ūkio ministerijos atstovu.
Pareigūnas nurodė, kad šios priemonės taikomos kviečiams, miežiams, taip pat saulėgrąžų ir kukurūzų sėkloms.
Nuo kitos savaitės tokios siuntos bus sulaikomos, kol bus gauti tyrimų rezultatai.
Pasak „Reuters“, šių krovinių patikros prasidėjo rugsėjį, Vilniuje kilus įtarimams, kad dalis produkcijos gali būti kilusi iš buvusių Ukrainos teritorijų, kurias šiuo metu kontroliuoja Rusija. „
Tyrimai gali užtrukti du mėnesius ar ilgiau. Jei paaiškės, kad deklaruota kilmė yra suklastota, krovinį teks grąžinti arba sunaikinti“, – teigė pareigūnas.
Procesas užtrunka, nes Lietuva neturi laboratorijos, galinčios atlikti reikiamus tyrimus, todėl mėginius tenka siųsti analizei į užsienį.
Visas su grūdų saugojimu, tyrimais, grąžinimu ar sunaikinimu susijusias išlaidas padengs eksportuotojai.
Nors Europos Sąjungos sankcijos draudžia importuoti rusiškus grūdus, jų tranzitas per Bendrijos teritoriją vis dar leidžiamas.
Spalį Estija tapo pirmąja Baltijos šalimi, uždraudusia rusiškų grūdų tranzitą per savo teritoriją.
Kaip praneša „Reuters“, Lietuva ir Latvija taip pat planuoja įvesti panašius draudimus.
Dirbtinio intelekto analizė Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių atžvilgiu ⇓
Platesnis kontekstas ▼
Priedas: Rytų tranzito ribojimų pasekmės Lietuvos logistikos sektoriui
1. Infrastruktūros specifika ir prarasti tūriai
Klaipėdos uostas bei Lietuvos geležinkelių tinklas istoriškai išvystyti Rytų–Vakarų tranzito koridoriui. Baltarusijos ir Rusijos kroviniai (trąšos, žemės ūkio produkcija, naftos produktai, anglis) sudarydavo iki pusės visų Klaipėdos uosto krovos tūrių – vien „Belaruskali“ trąšos užtikrindavo apie 20–30 % uosto apyvartos.
Griežtinant ir palaipsniui stabdant šį tranzitą, infrastruktūriniai pajėgumai lieka neapkrauti, o uosto ir geležinkelių įmonės praranda tiesiogines krovos, saugojimo bei transportavimo pajamas.
2. Pakeičiamumo ribotumai
- ES ir Vakarų rinkos: Vakarų Europos šalys naudojasi savais uostais (Roterdamu, Hamburgu, Gdansku), todėl papildomi krovinių srautai per Klaipėdą neina. Baltijos šalių vidinė rinka yra per maža, kad kompensuotų prarastą Rytų tranzitą.
- Ukrainos grūdai: Logistiką per Lietuvą stabdo skirtinga geležinkelio vėžė Lenkijoje (siauroji) bei griežti ES žemės ūkio rinkos apribojimai ir kvotos ukrainietiškai produkcijai. Ukrainai ekonomiškai efektyviau eksportuoti per Juodosios jūros bei Dunojaus maršrutus.
3. Kinijos maršruto nebuvimas
Kinijos tranzito alternatyva Lietuvai yra neįmanoma dėl dviejų veiksnių:
- Diplomatinis faktorius: Po 2021 m. įvykusio santykių atšalimo ir Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, Pekinas sustabdė tiesioginius krovinių traukinius į Lietuvą ir išbraukė šalį iš savo logistikos žemėlapių.
- Geografinis apribojimas: Sausumos traukiniai iš Kinijos į Europą juda per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją. Užsiveriant sienoms su Rusija ir Baltarusija, fizinis šių krovinių patekimmas į Klaipėdą yra blokuojamas. Kinijos krovinių srautai šiuo metu nukreipti per Lenkiją ir Vengriją.
Teisiškai ir geopolitiškai – Lietuva (ir visos Baltijos šalys) logistikos žemėlapyje tapo Europos Sąjungos aklaviete (angl. blind alley / dead end) – galutiniu tašku.
Rytų–Vakarų tranzito ašyje Klaipėda ilgus dešimtmečius veikė kaip Rytų Europos/Vidurinės Azijos prekių langas į Vakarus (ir atvirkščiai). Tačiau nutraukus santykius ir uždarius sienas su Baltarusija bei Rusija, transporto geografija iš esmės pasikeitė:
- Sausumos sienos – aklina siena: Už Lietuvos Rytų sienos prekių judėjimas sustabdytas arba griežtai blokuojamas. Tai reiškia, kad Lietuva nebėra tranzito šalis, per kurią prekės juda tolyn. Šiaurėje – Latvija ir Estija (taip pat aklavietės), Vakaruose – Baltijos jūra.
- Geografinis „apendiksas“: Vakarų Europos krovinių srautams (pvz., iš Vokietijos, Prancūzijos ar Olandijos) Lietuva yra galutinė stotelė – „maršruto pabaiga“. Prekės atvežamos tik tam, kad būtų suvartotos arba perdirbtos pačioje vietoje.
- Mikroskopinė rinka: 2,8 mln. gyventojų turinti šalis tiesiog neturi tokio vidinio vartojimo ar gamybos masto, kuris galėtų užpildyti uosto terminalus ir geležinkelius, išvystytus aptarnauti šimtų milijonų gyventojų Rytų rinką.
Todėl teiginys apie Lietuvą kaip „galutinį krovinių judėjimo tašką“ su savo maža rinka yra ne politinė retorika, o tiksli šiandieninės logistikos ir geografijos konstatuojamoji realybė.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
56
kaip suprantu, karas vyksta jau 5 metai, ir 5 metai rusijos grudai , iskaitant ir pavogti is ukrainos, keliauja per lietuva.
va tau ir sankcijos, va tau ir atgrasymas, va tau mirtina kova su agresoriumi.
visa tai tik dumu uzdanga.
o va baltarusiu trasos, kurias perka ir lietuviu ukininkai, joms per lietuva keliauti nevalia.
lai keliauja per ustlugos uosta, nes putei reikia daug pinigu karui.
kaip tai vadinti?
tai yra piktybinis kenkimas, ir darbas rusijos naudai.
taip gali elgis tik zmogus, kuris dirba pagal rusijos spec tarnybu isakymus.