infa.lt

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas
Foto: Fabrizio Bensch / Reuters

Berlynas pagrasino užblokuoti ES biudžetą, jei ne visos Sąjungos šalys prisidės prie Kijevo finansavimo. Estija atsakė, kad, palyginti su BVP dalimi, ji Kijevui teikia didesnę pagalbą už Vokietiją.

Vokietijos grasinimas blokuoti ES septynerių metų biudžetą dėl Ukrainos finansavimo klausimo yra netinkamas, turint omenyje, kad Baltijos ir Šiaurės šalys, vertinant pagal jų ekonomikų dydį, Kijevui teikia gerokai daugiau paramos, leidiniui „Rapporteur“ pareiškė Estijos finansų ministras Jürgenas Ligis.

„Trečdalis visos Ukrainai skirtos paramos atkeliauja iš Šiaurės ir Baltijos šalių… Jei žiūrėtume į skaičius, sugretinant su BVP, Baltijos šalys prisideda kur kas labiau; taip pat ir Danija prisideda kur kas labiau [nei Vokietija]. Tie, kurie garsiausiai reiškia savo poziciją, nebūtinai yra tie, kurie suteikia daugiausia paramos“, – teigė Estijos finansų ministras.

Taip jis komentavo laišką, kuriame Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) išreiškė nepasitenkinimą, teigdamas, kad ES finansinė parama Ukrainai „paskirstyta netolygiai ir ją teikia daugiausia tik kelios valstybės narės“.

F. Merzas pagrasino blokuoti kitą Europos Sąjungos septynerių metų biudžetą, jei visos valstybės narės neįsipareigos teikti finansinę paramą Ukrainai 2027 metais ir vėliau.

Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis (kuriuos cituoja „Rapporteur“), Vokietija Ukrainai skyrė beveik 31 mlrd. eurų – pagal šį rodiklį ji užima antrąją vietą pasaulyje, nusileisdama tik Jungtinėms Valstijoms.

INFA.LT žinios

Vokietijos ultimatumas: ilgalaikis Ukrainos finansavimas – būtina ES biudžeto sąlyga

Vis dėlto, vertinant paramą kaip BVP dalį, Vokietija Europos Sąjungoje užima tik devintąją vietą (0,86%), o sąrašo viršuje rikiuojasi Danija (3,49%) ir Estija (3,07 proc.).

Derybos dėl kito Europos Sąjungos biudžeto (kurio bendra suma 2028–2034 m. laikotarpiui siekia beveik 2 trln. eurų) vyksta jau kelis mėnesius ir tarp valstybių narių kelia ginčus įvairiais klausimais.

Tuo pat metu Ukrainos pusė paprašė papildomų 70 mlrd. eurų.

Anksčiau ES taip pat buvo susitarusi suteikti Kijevui 90 mlrd. eurų beprocentę paramos paskolą 2026–2027 m. laikotarpiui: 30 mlrd. eurų skiriant biudžetinei paramai, o 60 mlrd. eurų – kariniams poreikiams.

Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto keletą papildomų lėšų gavimo būdų, įskaitant įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, naujų mokesčių įvedimą ir naujų paskolų ėmimą.