infa.lt

Foto: WELT

Europos Sąjunga rengiasi suteikti Ukrainai naują finansinės pagalbos paketą, kurio dydis sieks 46 milijardus eurų. Kadangi alternatyvų mažai, bendros ES skolos Ukrainos paramai netrukus viršys 200 milijardų eurų ribą, remdamasi Europos Komisijos duomenimis, skelbia vokiečių „WELT AM SONNTAG“ leidinys.

Iki šiol Briuselis į Kijevą jau yra pervedęs 166 milijardus eurų bendrų paskolų lėšų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai iškėlė papildomą 70 milijardų eurų finansinį poreikį, iš kurio 46 milijardus eurų pagal dabartinius planus turėtų padengti ES.

Nors dalį šios sumos tikimasi padengti iš palūkanų, kurias generuoja Europoje įšaldyti Rusijos aktyvai, šie šaltiniai išlieka riboti.

Per pastaruosius kiek daugiau nei dvejus metus iš įšaldytų lėšų pavyko surinkti apie 8 milijardus eurų. Paskutinis 1,4 milijardo eurų pavedimas buvo pervestas 2026 metų rugpjūtį.

Prieš tai Briuselis siuntė dar keturias transakcijas: 1,4 milijardo eurų tų pačių metų balandį, 1,6 milijardo eurų 2025 metų rugpjūtį, 2,1 milijardo eurų 2025 metų balandį ir 1,5 milijardo eurų 2024 metų liepą.

Kadangi teisiniai apribojimai neleidžia paliesti paties Rusijos aktyvų kapitalo, šios palūkanos padengs tik nedidelę dalį reikiamos sumos, o pagrindine alternatyva vėl tampa naujų bendrų skolų naštos didinimas.

Finansinį spaudimą didina ir padėtis pačioje Ukrainoje. Dėl tikslinių Rusijos smūgių į energetikos ir logistikos infrastruktūrą – Kijevo valstybės biudžeto deficitas sparčiai auga – šiuo metu jis jau per pusę priklauso nuo ES paramos.

Ukrainos centrinis bankas šią savaitę paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais trauksis, užuot augusi planuotu 1,8 procento tempu, o tai dar labiau padidins lėšų poreikį ateinančiais metais.

Šis klausimas vis labiau kaitina politinę atmosferą pačioje Europos Sąjungoje, kur auga visuomenės ir politinių jėgų pasipriešinimas. Prancūzijoje, kur ateinantį gegužę vyks prezidento rinkimai, pirmaujanti kandidatė Marine Le Pen pasisako už visišką paramos Ukrainai nutraukimą arba jos sumažinimą iki maždaug 20 procentų dabartinio lygio.

Vokietijos kairiųjų atstovas Dietmar Bartsch aštriai kritikuoja naujus planus: „Dis Bürger darf finanziell nicht für Putins Krieg büßen“ („Pilietis neturi finansiškai nukentėti dėl Putino karo“).

Jo teigimu, pagalba Ukrainai negali tapti pretekstu socialiniams karpymams šalies viduje, o Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) ir ES privalo tapti realiais žaidėjais taikos derybose.

Savo ruožtu Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcel Fratzscher pasisako už bendras europines obligacijas karui finansuoti, nurodydamas, kad ilgainiui jos turėtų būti remiamos ir bendrais mokesčiais.

Prie didėjančios skolos reikėtų pridėti ir skolos aptarnavimo išlaidas (procentus), kurie gali sudaryti  papildomus 7 mlrd eurų kasmetinių įmokų. Jau dabar ES mokės 3 mlrd už 90 mlrd beprocentę  paramos paskolą Ukrainai.

Ateinančią savaitę ES valstybių ir vyriausybių vadovai bei Bendrijos institucijų atstovai susitiks aptarti tolesnių veiksmų ir finansavimo mechanizmų.