infa.lt

Radoslawas Sikorskis
foto: Valentyn Ogirenko, Reuters

Lenkija įspėjo savo Europos sąjungininkus nesiderėti dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos neatsižvelgiant į Rytų Europos saugumo interesus – juk būtent šis regionas labiausiai tiesiogiai jaučia konflikto padarinius.

„Mažiausiai norėtume, kad Vakarų Europa tartųsi su Rusija, visiškai nepaisydama Rytų Europos“, – ketvirtadienį Varšuvoje vykusiame susitikime su žurnalistais pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, rašo „Euronews“ leidinys.

Kaip vakar pranešė „Rapporteur“ leidonys“, Radosławas Sikorskis buvo labiau atviras ir pademonstravo nepasitikėjimą didžiosiomis Vakarų Europos valstybėmis. „Mažiausiai norime, kad Vakarų Europa tartųsi su Rusija, aplenkdama Rytų europiečius“, – teigė jis, darydamas užuominą į ketvirtąjį dešimtmetį bei vėlesnę 1945 m. Jaltos konferenciją ir „geležinę uždangą“. „Euronews„ apie tai neužsimena.

„Negalima nustumti Rytų Europos ir Skandinavijos nuo derybų stalo. Juk čia gyvena apie 120 milijonų žmonių. Su Rusija ribojasi Suomija, Norvegija, Baltijos šalys, o Lenkija turi sieną ir su Rusija, ir su Ukraina.“

Tame pačiame susitikime Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paragino Europos lyderius būti „labai atsargiais“ vertinant tikruosius Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus, o į JAV vadovaujamą diplomatinį procesą žvelgti „realistiškai“.

„Žiemą V.Putinui gali būti dar mažiau paskatų ieškoti susitarimo“, – sakė D. Tuskas.

Rusija vykdo nuolatines oro atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama pagilinti problemas šaltuoju metų laiku.

Varšuvos pareigūnai skeptiškai vertina JAV vadovaujamų derybų sėkmės galimybes, nebent V. Putinas pademonstruotų nuoširdų norą užbaigti karą.

Vašingtono strategija – siūlyti Maskvai ekonominius susitarimus kaip diplomatinę paskatą konfliktui sureguliuoti – sukėlė nepasitenkinimą tarp Europos sąjungininkų. Ypač daug prieštaravimų sulaukė JAV derybininkų, kaip pranešama, pasiūlytas planas atnaujinti rusiškų išteklių tiekimą į Europą.

Lenkijos energetikos viceministras Miłoszas Motyka šią idėją pavadino „absurdiška“. Pasak jo, grįžimas prie rusiškų dujų vėl padarytų Europą pažeidžiamą V. Putino šantažui, prieštarautų JAV ekonominiams interesams ir dar labiau pakenktų transatlantiniams santykiams.

„Jei kas nors puoselėja iliuziją, kad pirkdamas rusiškas dujas laimės laiko, tai – labai trumparegiškas ir labai brangiai kainuojantis žaidimas“, – sakė jis, atkirsdamas Europoje veikiančioms dešiniosioms partijoms, kurios reikalauja grįžti prie rusiško kuro naudojimo.

„Mes laikysimės savo pozicijos. Jos nekeisime, nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje.“

Lenkija palaiko Giorgią Meloni

Varšuvos įspėjimas nuskambėjo prieš kitą savaitę Abu Dabyje numatytą trišalių derybų – tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV – atnaujinimą techniniu lygmeniu.

Prieš tai įvyko 90 minučių trukęs telefoninis pokalbis tarp Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo, Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Støre’ės ir Vladimiro Putino.

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (vadinamasis „E3“ formatas) kartu su Europos Komisija ir NATO yra pasirengusios po susitikimo Abu Dabyje prisijungti prie daugiašalių derybų. Tas pats formatas šią savaitę susitiko su JAV atstovais, siekiant pasistūmėti į priekį rengiant saugumo garantijas ir planuojant pokario Ukrainos atstatymą.

Šie įvykiai yra iki šiol ryškiausias ženklas, kad Europa yra pasirengusi tiesiogiai kalbėtis su Rusija, ieškant sprendimo karui, kuris iš esmės pakeis žemyno saugumo architektūrą ateinančioms kartoms.

Tačiau toks žingsnis įsiutino Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni. Ji išsiuntė aštrų laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, kuriame skundėsi „chaosu“ derybų formatuose ir reikalavo paskirti vieningą atstovą.

„Mes tik tarnaujame interesams tų, kurie nori, kad šis karas tęstųsi. Manau, kad tai nepriimtina, turint omenyje, jog ant kortos pastatytos žmonių gyvybės ir mūsų saugumo ateitis“, – rašoma G. Meloni laiške.

„Mes nesutinkame, kad kažkas be jokio mandato derėtųsi dėl įsipareigojimų, kuriuos vėliau teks prisiimti mūsų valstybei.“

Atsakydamas į tai, A. Costa sutiko įtraukti šį klausimą į kitą savaitę Dubline (Airijoje) vyksiančio neoficialaus ES viršūnių susitikimo darbotvarkę – jis vyks iškart po susitikimo Abu Dabyje.

Paklaustas apie G. Meloni laišką, Radosławas Sikorskis išreiškė jai pritarimą.

„Šiame procese mums reikia teisėto Europos atstovavimo, nes būtent mes mokame už šį karą. Mums šis karas rūpi kur kas labiau, nes tai susiję su mūsų saugumu – ypač dabar, kai rusai grįžta prie 2021 m. ultimatumų“, – sakė jis, turėdamas omenyje reikalavimus, kuriuos Maskva prieš karą pateikė NATO.

„Klausimas tik toks: kuri institucija ar kuris formatas tam yra tinkamiausias?“ Užsienio reikalų ministras, kaip ir savo atsakyme nurodė Costa, atkreipė dėmesį į Lisabonos sutartyje įtvirtintą sistemą, pagal kurią bendrai užsienio politikai turi vadovauti arba Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (Costa), arba vyriausioji įgaliotinė (Kaja Kallas).

„Lisabonos sutartis numato, kad turime vieningą užsienio politiką; vos tik nukrypstama nuo sutarties, viskas tampa labai sudėtinga, – sakė Sikorskis. – Aš pasisakyčiau už tai, kad būtų laikomasi sutarties ir, galbūt, įtraukiami britai. Tačiau procesas dar tik vyksta.“

Visgi atrodo, kad JAV, kurios organizuoja derybas, teikia pirmenybę Europos Komisijai, kuri prižiūri paramą Ukrainai ir sankcijas Rusijai.