infa.lt

Italijos premjerė, Giorgia Meloni
Foto: Thomas Traasdahl / Ritzau Scanpix / Reuters

Italijos vyriausybė mažina mokytojų ir techninio personalo (pvz., valytojų) skaičių, nes dėl smarkiai krentančio gimstamumo klasėse mažėja vaikų. Tai sukėlė profesinių sąjungų, mokyklų direktorių ir opozicinių partijų pasipiktinimą, rašo „Reuters“ agentūra.

„Demografinis nuosmukis yra tikrovė, labai rimta problema. Tačiau jis negali tapti pretekstu dar labiau silpninti mūsų valstybinę švietimo sistemą“, – pirmadienį dienraščiui „la Repubblica“ sakė Mario Rusconi iš mokyklų direktorių asociacijos ANP.

Švietimo ministerija kol kas nepateikė komentarų.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintame 2027 m. biudžeto įstatymo projekte numatyta, kad nuo 2027–2028 mokslo metų mokytojų etatų skaičius sumažės 4 925, o kito (ne pedagoginio) personalo – 2 049.

Be to, nustatoma, kad į pensiją išeinančius darbuotojus viešajame sektoriuje bus galima pakeisti naujais darbuotojais tik 75 proc. apimtimi.

Vyriausybės skaičiavimais, tai 2027–2028 m. laikotarpiu leis sutaupyti 336 mln. eurų.

Šios priemonės papildo ankstesnius 2025 m. biudžeto įstatyme numatytus karpymus: nuo 2025–2026 mokslo metų mokytojų etatų skaičius mažinamas 5 660, o nuo 2026–2027 m. – techninio personalo etatų skaičius mažinamas 2 174.

Mažėjantis mokinių skaičius

Italija susiduria su viena didžiausių demografinių krizių Europoje, kuri neišvengiamai daro poveikį mokinių skaičiui. Oficialiais duomenimis, mokinių skaičius pradinėse ir vidurinėse mokyklose sumažėjo nuo 8,4 mln. 2017–2018 m. iki 7,7 mln. 2024–2025 m.

„Mokinių skaičiaus mažėjimas turėtų būti proga sumažinti klasių dydžius ir pagerinti ugdymo kokybę. Tačiau vietoj to darbuotojų skaičius ir toliau mažinamas, o tai dar labiau apsunkina sistemą, kurią jau ir taip slegia nestabilių darbo santykių problema“, – teigė profesinė sąjunga UIL.

Ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujama dešiniųjų vyriausybė turi nedaug erdvės papildomoms išlaidoms – ją riboja ES nustatyti biudžeto deficito limitai bei smarkiai išaugusios energijos kainos, kurios slegia lėtai augančią ekonomiką ir dėl kurių spalį infliacija pasiekė 5,6 proc.

Vyriausybei, kurios kitąmet laukia rinkimai, taip pat tenka susidurti su gatvių protestais, kilusiais dėl pragyvenimo išlaidų krizės. Kai kurie iš šių protestų tapo smurtiniai, o prie jų prisidėjo ir studentai, reikalaujantys didinti investicijas į mokyklas bei universitetus.

Apie Italiją dar rašo žiniasklaida – Lietuva gi – išmiršta tyliai. Gimstamumas šių metų pirmąjį pusmetį buvo 2 tūkst. vaikų mažesnis  nei pernai tuo pačiu metu· 2025 m. Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkst. vaikų. Ir tik mokyklų traukimasis viešai išryškina šią krizę.