infa.lt

Vaizdo įrašo iš G7 susitikimo kadras

Prancūzijos bandymas įtraukti G7 šalis į bendrą viršūnių grupę, kuri tikrintų „pažangiausią dirbtinį intelektą“ bei valdytų jo rizikas, žlugo atsidūrusi prieš griežtą JAV poziciją.

Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff trečiadienį Prancūzijos Senato posėdyje sakė, kad rugsėjį ir spalį surengė du ministrų susitikimus, siekdama užsitikrinti G7 įsipareigojimus dėl aukšto lygio darbo grupės, kuri išbandytų pažangiausius dirbtinio intelekto modelius ir keistųsi informacija apie riziką ir incidentus, praneša „Politico“ leidinys.

Prancūzijos ministrė teigė, kad šios pastangos „baigėsi nesėme“, nes JAV norėjo laikytis savo požiūrio.

Vašingtonas šį pasiūlymą išvadino tiesiog „nereikalinga biurokratija“ ir pasirinko eiti savo keliu.

1. Biurokratija prieš inovacijų pagreitį

Prancūzijos (ES) technokratinis modelis: Prancūzija, padedama Europos Sąjungos institucijų, bando kurti priežiūros mechanizmus, komisijas ir ataskaitų sistemas, kurios stabdytų bei kontroliuotų DI vystymąsi.

JAV pragmatizmas ir dominavimas: D. Trampo administracija atsisako pasirašyti bendrus pareiškimus ir aiškiai pademonstruoja, kad JAV neketina lėtinti savo technologinio šuolio dėl Europos biurokratinių taisyklių. Vietoj varžančių komisijų Vašingtonas remiasi savo „Superintelekto pajėgomis“ (Super Intelligence Force), kurios orientuotos į skatinimą bei lyderystę, o ne į draudimus.

2. Terminas keičiasi: nuo DI prie „Superintelekto“ (SI)

JAV valdžia sąmoningai keičia pačią sąvoką – nuo „dirbtinio intelekto“ (DI) pereinama prie „superintelekto“ (SI). Tai rodo, kad Vašingtonas nebežaidžia laboratorinių bandymų lygmenyje, o siekia absoliutaus technologinio pranašumo globalioje rinkoje.

3. Saugumo grėsmės ar kova dėl kontrolės?

Nors Prancūzija garsiai kalba apie kiberatakų rizikas (pavyzdžiui, autonominių DI agentų įsilaužimus), JAV požiūris aiškus: technologinės rizikos sprendžiamos per pačios industrijos ir valstybės inovacijas, o ne per tarptautinių kabinetų biurokratus.

JAV žingsnis parodo, kad kovoje dėl ateities technologijų kontrolės Amerikos pragmatizmas ir noras būti pirmiems nusveria bet kokius Europos bandymus primesti visuotinę priežiūrą.