infa.lt

Vaizdo įrašo kadras

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai palaikė Suomijos prezidentą Alexanderį Stubbą ir Norvegijos premjerą Joną Gahrą Støre’ę, kurie sulaukė aštrios kitų Europos šalių kritikos po antradienį įvykusio 90 minučių trukusio pokalbio su Vladimiru Putinu.

Šiaurės šalių vadovai paragino Rusijos lyderį nutraukti karą, tačiau dalis Europos vyriausybių šį žingsnį įvertino kaip klaidą, griaunančią žemyno vienybę ir reabilituojančią nuo 2022 m. invazijos izoliuotą Maskvos režimą, rašo „Politico“ leidinys.

Priešingai nei kritikai, V. Zelenskis Šiaurės šalių iniciatyvą įvertino teigiamai ir pabrėžė, kad A. Stubbas bei J. G. Støre’ė veikė visiškai skaidriai, iš anksto viską suderinę ir informavę Kijevą.

Ukrainos lyderis priminė, kad V. Putinas iš visiškos izoliacijos buvo išvestas dar po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) Aliaskoje, o daugelis Europos šalių ryšius su Maskva ir taip palaikė užkulisiuose, žvalgybų ar patarėjų lygmeniu. Todėl atviras Suomijos ir Norvegijos komunikacijos kanalas leidžia Europai gauti tiesioginę informaciją ne tik per Vašingtoną.

Nepaisant V. Zelenskio palaikymo, Vakarų sostinėse kilo didelis nepasitenkinimas. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė esanti „labai skeptiška“, Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas pabrėžė, kad taika turi būti pasiekta per jėgą, o ne nuolaidžiavimą.

Tuo tarpu Italijos vyriausybę suerzino atskiros Šiaurės šalių iniciatyvos. Romos teigimu, toks chaotiškas ir kas savaitę besikeičiantis diplomatinis formatas tik silpnina Europos įtaką, todėl būtina skubiai paskirti bendrą mandatą turinčius atstovus.

Europos Komisija į įvykusį pokalbį reagavo santūriai, tik pabrėždama, kad tai buvo dvišalė iniciatyva, o pati ES dalyvauja įvairiuose derybiniuose formatuose.

Šis incidentas dar kartą išryškino gilius sąjungininkų nesutarimus ir jautrumą klausimu, kas ir kokiais pagrindais turi teisę kalbėtis su V. Putinu dėl taikos sąlygų.