infa.lt

Europos pareigūnai supranta, kad privalo turėti galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos lyderiu. Problema ta, ką pasirinkti šiai užduočiai atlikti.

Europos vyriausybėse vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad netrukus gali tekti paskirti asmenį, kuris tiesioginėse derybose su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptartų taikos susitarimą Ukrainai, rašo „Politico“ leidinys.

Pagrindinis iššūkis – nuspręsti, kas turėtų imtis šios rizikingos užduoties.

Šis klausimas tapo ypač aktualus šią savaitę, kai JAV prezidento pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) nuvyko į Rusiją pasiūlyti V. Putinui surengti trišalį susitikimą su Donaldu Trampu (Donald Trump) ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, siekiant paskatinti ugnies nutraukimą.

„Prezidentas Putinas nelaiko Europos Sąjungos autoritetu, – antradienį interviu „Axel Springer Global Reporters’ Network“ sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas. – Jis nenori kalbėtis su Ursula von der Leyen, nesikalba su Kaja Kallas. Jis nustojo kalbėtis ir su kitais Europos lyderiais, įskaitant Emmanuelį Macroną.“

Jis pridūrė, kad ES turėtų „rasti asmenį ar žmonių grupę, kurie kalbėtų Europos vardu. Tai nebūtinai turi būti ES ar NATO atstovai – tiesiog lyderiai, kuriems kiti suteiktų mandatą derėtis.“

Pastarosiomis dienomis D. Trampas sukėlė nerimą Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje, kai, ignoruodamas jas, pradėjo tiesiogiai bendrauti su V. Putinu ir ėmė vis labiau rodyti palankumą Rusijai šiame jau beveik penkerius metus trunkančiame kare.

Tai atnaujino diskusijas Briuselyje ir už jo ribų apie būtinybę Europai turėti tiesioginį ryšio kanalą su Kremliumi – kad būtų apginti regiono interesai ir sustiprintas Ukrainos pajėgumas priešintis primestam, nelygiaverčiam susitarimui.

„Kad ir kaip nemalonu būtų tai pripažinti, manau, kad turėti kokį nors ryšio kanalą su V. Putinu būtų naudinga, – teigė Davidas Lidingtonas, Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresnysis bendradarbis. – Nesu didelis optimistas, kad trumpuoju laikotarpiu tai duotų apčiuopiamų rezultatų, tačiau turėti kanalą, kuriuo būtų galima pasinaudoti pasitaikius tinkamai progai – visai neblogai.“

Diplomatai ir pareigūnai nesutaria, kas geriausiai galėtų atstovauti Europai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tiesiogiai derėjosi su D. Trampu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau, pasitelkęs savo kanceliariją, buvo užmezgęs ryšį su Kremliumi. Dar viena svarbi veikėja – ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas, kuri taip pat gali atstovauti visos Europos interesams.

Tačiau, pasak vieno Europos Sąjungos šalies diplomato (kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje minimiems asmenims, suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrius klausimus), Briuselio „burbulas“ turi suprasti, kad susitarimas su V. Putinu ir D. Trampu nebus grindžiamas ES protokolais.

„Negalime pasirodyti su dviem ar trimis žmonėmis, kurie visi kalbėtų ES vardu, – teigė diplomatas. – Sprendžiant, kas atstovaus ES, bus vadovaujamasi tuo, kas duos didžiausią naudą, o ne asmeninėmis kovomis dėl valdžios ar narciziškomis užgaidomis.“

Ar iniciatyvos imsis A. Stubbas?

Vienas asmuo, esantis už ES institucinio mechanizmo ribų, tačiau sulaukiantis vis daugiau dėmesio – Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jo naudai kalba du svarbūs veiksniai: jis, ko gero, palaiko geriausius santykius su D. Trumpu tarp visų ES lyderių, be to, Suomija turi ilgametę patirtį bendraujant su Rusija – šias dvi valstybes sieja 1 300 kilometrų ilgio siena, o praeityje jos yra kariavusios.

„Stubbas yra įdomus dėl suomių turimų žinių apie Rusiją ir tradicinio dialogo su ja, – sakė diplomatas. – Jie geriau nei kas nors kitas mūsų pusėje žino, ko reikia, norint jaustis saugiai tokioje situacijoje.“

Antrasis ES diplomatas pažymėjo, kad Stubbas yra „kol kas vienintelis asmuo, parodęs iniciatyvą“ ir aukšto lygio politinę lyderystę; jis galėtų tapti Europos atstovu būsimame taikos viršūnių susitikime. Antradienį Stubbas kartu su Zelenskiu ir Vitkofu lankėsi Norvegijoje, kur vyko derybos prieš JAV pasiuntinio vizitą į Rusiją susitikti su Putinu.

Susitikime Osle taip pat dalyvavo vyriausiasis U. von der Leyen patarėjas Bjoernas Seibertas, kuris, kaip „norinčiųjų koalicijos“ (angl. *Coalition of the Willing*), remiančios Ukrainą, dalis, dalyvavo nacionalinio saugumo patarėjų susitikimuose.

Trečiasis Europos diplomatas teigė, kad labai svarbu, jog derybose dalyvautų pati ES, o ne tik nedidelė galingų valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, grupė.

Diplomato teigimu, tai reiškia, kad tiek B. Seibertas, tiek Pedro Lourtie – pagrindinis A. Costos patarėjas – privalo turėti vietą prie derybų stalo parengiamųjų diskusijų metu, o ES valstybės narės turi būti tinkamai informuojamos apie derybų eigą.

Pokalbis su A. Costa

Pasak ketvirtojo ES diplomato, praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Europos lyderiai klausė A. Costos, ar neatėjo laikas jam pasikalbėti su Putinu. „Costa atsakė, kad ne – dabar jis su Putinu nesikalbės, – sakė diplomatas. – Tačiau jei norime atlikti tam tikrą vaidmenį derybose, Costa turėtų pradėti kalbėtis su Putinu. Jei tylėsime, tik padėsime savo oponentams.“

Ketvirtasis diplomatas teigė, kad A. Costa būtų tinkamesnis pasirinkimas nei U. von der Leyen ar K. Kallas – abi jos laikomos pernelyg susijusiomis su Ukrainos puse, kad galėtų veiksmingai atstovauti ES lyderių lygmeniu. Ypač aštriai D. Trampą kritikavo K. Kallas. „A. Costa atrodo labiau kaip sąžiningas tarpininkas“, – apibendrino diplomatas.

Europos Komisija tvirtina, kad ES jau dalyvauja taikos derybose, kaip pavyzdį nurodydama B. Seiberto dalyvavimą antradienį vykusiame susitikime Osle. „Pagrindinis tikslas [Osle] buvo išsiaiškinti, ar yra sąlygos galimam perėjimui prie trišalių ar net daugiašalių derybų, kuriose prie vieno stalo sėdėtų Ukraina ir Rusija“, – trečiadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

Ji teigė, kad derybose daugiausia dėmesio skirta teritorijos, saugumo ir pokario klestėjimo Ukrainoje klausimams; tikimasi, kad po vizito pas Putiną Vitkofas informuos Ukrainą ir europiečius apie susitikimo eigą. „Labai svarbu tai, kad sėdime prie derybų stalo, kad galime išdėstyti savo poziciją ir prisidėti prie bendro tikslo – užbaigti šį siaubingą karą“, – pridūrė ji.

Dar visai neseniai Europa tvirtino, kad nesiderės su Putina ir sieks „taikos per jėgą“.