infa.lt

Foto: AP Photo / Harry Nakos

ES jau dabar susiduria su sunkumais bandydama susitarti dėl didžiausio savo istorijoje biudžeto, užkamšyti milžinišką finansinę skylę Ukrainai ir atlaikyti geopolitinį spaudimą iš JAV bei Kinijos. Be to, jai gresia paralyžius dėl vidaus politinių neramumų šalyse, kurios kartu sudaro apie 60% bloko BVP ir gyventojų skaičiaus, rašo „Politico“ leidinys savo apžvalgoje.

„Visi suprato, kad iki metų pabaigos turime pasiekti… politinį susitarimą“, – interviu leidiniui „POLITICO“ praėjusią savaitę vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo kuluaruose sakė Kipro prezidentas Nikas Christodoulidesas (Nikos Christodoulides), turėdamas omenyje sudėtingas derybas dėl bloko biudžeto.

Tačiau dėl rinkimų Ispanijoje tai nebėra įmanoma, teigė jis. Be to, kitais metais rinkimai vyks Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse, pridūrė N. Christodoulidesas, prognozuodamas dar daugiau sunkumų blokui.

ES susiduria su precedento neturinčia dilema: keturiose didžiausiose jos ekonomikose artėja rinkimai arba politiniai sukrėtimai, o tai gali visiškai paralyžiuoti bloko gebėjimą priimti sprendimus.

Kitą mėnesį Ispanijoje vyks rinkimai, kuriuose valdžią gali perimti centro dešinės ir dešinės politinės jėgos. Balandį Prancūzijoje keisis prezidentas, o apklausos rodo, kad palankausiass pozicijas turi dešinės lyderė Marine Le Pen.

Vokietijoje populiariausia partija tapo „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), todėl kyla abejonių dėl Frydricho Merco (Friedrich Merz) galimybių tapti kancleriu.

Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybė, kuri valdžioje išsilaikė neįprastai ilgai, taip pat artėja prie 2027 m. numatytų rinkimų.

To pasekmės jau tampa akivaizdžios

Naujausias bloko viršūnių susitikimas leido suprasti, kas laukia ateityje: po dvi dienas trukusių derybų lyderiams nepavyko pasistūmėti derinant 2 trln. eurų vertės biudžetą – vietoj to jie įsitraukė į netikėtai aštrų ginčą dėl energetikos politikos.

Susitikimo išvadose net nebuvo užsiminta apie siekį rasti sutarimą dėl biudžeto iki metų pabaigos; valstybės narės pasipriešino Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos siūlymui nustatyti galutinį terminą 2026 m. pabaigoje, nors lapkritį ir gruodį dar numatyti kiti viršūnių susitikimai.

INFA.LT žinios

Slovakija neprisidės prie 70 mlrd eurų ES paskolos Ukrainos finansavimui. Pasak šalies premjero – šios pozicijos laikosi ir Vengrija

Jei per šiuos susitikimus nepavyks pasiekti susitarimo, jau dabar įtemptos derybos persikels į 2027-uosius – metus, kai rinkimų kovos greičiausiai dar labiau temdys derybų procesą, o vyriausybės gali tapti vis labiau nenorinčios daryti kompromisų, būtinų susitarimui pasiekti.

Trigubas smūgis

Paralyžius, kurio Briuselis baiminasi įsibėgėjant Europos rinkimų ciklui, jau pradeda ryškėti; praėjusią savaitę vykęs viršūnių susitikimas parodė, kaip sunku tampa rasti kompromisus, kurių blokui reikia.

Užuot sudarę svarbių susitarimų (išimtis – Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas dėl automobilių sektoriaus), lyderiai šį susitikimą išnaudojo tam, kad dar labiau įsitvirtintų savo pozicijose ir įgytų taktinių pranašumų prieš oponuojančias stovyklas.

Pasak šešių diplomatų ir pareigūnų, su kuriais kalbėjosi „POLITICO“, vyravo akivaizdus pesimizmas; kai kurie jų įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais ES susidurs su rimtais iššūkiais. Visi pašnekovai pageidavo likti anonimais, kad galėtų kalbėti atvirai.

„Kitais metais bus dar blogiau“, – teigė vienas aukšto rango ES diplomatas.

„Tai tiesa – dėl rinkimų kalendoriaus… kitais metais bus daug sunkiau tiek valstybėse narėse, tiek [Europos] Parlamente“, – sakė Carla Tavares, patyrusi Europos Parlamento narė iš Socialistų ir demokratų frakcijos, viena iš pagrindinių derybininkų dėl biudžeto.

Ši vidinė krizė bloke kyla pačiu netinkamiausiu metu.

Nuo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vykdomo transatlantinio aljanso silpninimo iki vis didėjančio prekybos disbalanso su Kinija – ES susiduria su augančiu geopolitiniu ir ekonominiu spaudimu iš įvairių pusių.

„Jie siekia mūsų susiskaldymo. Jie nori, kad būtume susiskaldę“, – vėlai vakare vykusiame brifinge žurnalistams sakė Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris. Nors konkrečių šalių neįvardijo, jis turėjo omenyje valstybes, esančias į rytus ir vakarus nuo Briuselio. „Ir, žinoma, jie žino silpnų vietų, per kurias gali mums pakenkti.“

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, šiuo metu dirbantis kviestiniu tyrėju Stanfordo universitete, buvo atviresnis: „Dabar patiriame smūgius iš trijų pusių: iš JAV, Rusijos ir Kinijos“, – sakė jis.

Vašingtonas kelia abejones dėl senųjų aljansų, kurie ištisas kartas buvo Europos saugumo pagrindas. Maskva visoje Europoje kariauja šešėlinį karą – nuo ​​kibernetinių atakų ir sabotažo iki bandymo surengti bepiločių orlaivių ataką Leipcigo oro uoste, dėl kurios Berlynas apkaltino Kremlių. Pekinas vis labiau perima kritinių tiekimo grandinių kontrolę ir užplūsta Europos rinkas pigiomis prekėmis.

Be to, yra Ukrainos problema. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, kitais metais šaliai gresia 30–35 mlrd. JAV dolerių biudžeto deficitas, o Rusija, artėjant šaltai žiemai, negailestingai daužo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ir tai – nepaisant 90 mlrd. eurų, kuriuos ES jau sutiko skirti šiaiss metais.

G. Landsbergis teigė, kad artimiausi mėnesiai Kijevui atrodo „itin niūrūs“. „Visa našta gula ant Europos pečių“, – sakė jis.

• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę vykusiame viršūnių susitikime kalbėjo niūriai: jis pareiškė žurnalistams, kad jei Ukraina žlugs, į ES patrauks 20 mln. ukrainiečių. „Rusija mus žudo“, – sakė jis. „Jie nenori sustoti.“

Vienas iš Ukrainos finansavimo problemų sprendimų galėtų būti 200 mlrd. eurų vertės Rusijos pinigai, kurie neribotam laikui įšaldytas Briuselyje įsikūrusiame finansų depozitoriume „Euroclear“. Tačiau nematyti jokių ženklų, kad ES rastų bendrą kalbą šiuo klausimu, nes Belgija, vetavusi ankstesnes pastangas panaudoti turtą Ukrainai padėti, vis dar atsisako nusileisti.

„Niekas nepasikeitė“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, anksčiau laiko pasitraukęs iš praėjusios savaitės viršūnių susitikimo.

Kiti galimi sprendimai, pavyzdžiui, didesnės bendros skolos emisija, pareikalaus chaotiškų kompromisų – lygiai taip pat, kaip Briuselis turi dar mažiau erdvės manevruoti.

INFA.LT žinios

Zelenskis ES lyderiams: „Kitamet karas kainuos 155 mlrd. eurų. Iš jūsų mums reikia dar bent 70 mlrd. eurų“. Priešingu atveju susidursite su ukrainiečių migracijos krize

Kas imsis lyderystės?

ES problemos peržengia jos biudžetą ar atskirus politikos dokumentus. Kilus abejonių dėl kelių galingiausių Europos lyderių politinės ateities, Briuselis rizikuoja prarasti stabilius aljansus ir ilgamečius nacionalinius sunkiasvorius, reikalingus kompromisams pasiekti.

„Dabar turime Europą be akivaizdaus lyderio“, – teigė kitas ES diplomatas. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra galinga. Bet mes neturime nei Merkel, nei Mitterrand’o.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagal Konstituciją negali eiti pareigų trečią kadenciją iš eilės, tad balandį palikęs Eliziejaus rūmus, jis turės ieškotis naujos gyvenamosios vietos Paryžiuje.

Kaip teigia keturi Europos diplomatai, praėjusią savaitę vykusiame viršūnių susitikime, diskusijos už uždarų durų metu, E. Macronas pripažino, kad paskutiniaisiais savo valdymo mėnesiais neturės politinio mandato pasirašyti susitarimo dėl biudžeto.

Remiantis apklausomis, Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sánchezui, valdžioje išbuvusiam aštuonerius metus, gresia pralaimėjimas. Ispanai prie balsadėžių rinksis lapkričio 29 d.; tai reiškia, kad lapkričio 13 ir 26 d. vyksiančių ES lyderių susitikimų metu P. Sánchezas jau bus visiškai pasinėręs į rinkimų kampaniją.

Optimistai ir realistai

A. Costa, pabrėžęs būtinybę iki 2026 m. pabaigos susitarti dėl ES biudžeto – kad šis būtų parengtas naudoti nuo 2028 m., – atmetė nuogąstavimus, jog procesui gali pakenkti artėjantys rinkimai įvairiose bloko valstybėse.

„Gyvename 27-iose demokratijose, – penktadienį sakė jis. – Beveik kas mėnesį kur nors vyksta rinkimai. Jei dėl to stabdytume darbus, niekada negalėtume patvirtinti naujo biudžeto. Pasak dviejų ES diplomatų, nepriklausomai nuo rezultatų, nesitikima, kad Madridas suformuos vyriausybę iki pat sausio, o tai gali sužlugdyti derybas dėl biudžeto.

Sunku pasakyti, kiek dar Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas išsilaikys savo poste. Nors kiti federaliniai rinkimai numatyti tik 2029 m., auganti partijos „AfD“ (Alternatyva Vokietijai) įtaka ir sparčiai menkstantis paties Merco populiarumas verčia abejoti, ar jis bus linkęs ieškoti kompromisų.

Italijoje rinkimai taip pat numatyti 2027 m. spalį. Tačiau vienas ES diplomatas teigė nemanantis, kad Giorgia Meloni lauks taip ilgai – anot jo, ji gali paskelbti rinkimus gerokai anksčiau.

Pasak vieno aukšto rango ES pareigūno, sausis gali būti tinkamiausias metas galutinai susitarti dėl biudžeto. Tai gali būti paskutinė proga pasiekti susitarimą, kol dėl politinių permainų Europoje rasti kompromisą taps dar sunkiau.

Pasak Siegfriedo Mureșano, Europos liaudies partijos atstovo, atsakingo už biudžeto klausimus, ES lyderiai iki šiol veikė tiesiog „per lėtai“. „Laikas senka.“