infa.lt

Neformalioje Europos taryboje (2024-11-07 d) | LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus /lrp.lt

Per dvi dienas trukusias įtemptas derybas Briuselyje ES lyderiai nesutarė jokiais klausimais – nuo ​​klimato kaitos taisyklių iki migracijos politikos ir ilgalaikių Ukrainos finansinių poreikių, praneša „Politico“ leidinys.

Nors buvo raginama imtis skubių veiksmų, pagrindinis ketvirtadienį ir penktadienį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatas – svarbūs sprendimai atidėti vėlesniam laikui.

Artėjant rinkimams Ispanijoje ir Prancūzijoje, o lyderių pozicijoms tapus dar griežtesnėms nei anksčiau, jokie esminiai susitarimai nebuvo oficialiai įtvirtinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Belgiją, sulaukė ne ką daugiau nei šiltų apkabinimų ir gražių žodžių.

Kalbėdamas su žurnalistais gausiai lankomoje spaudos konferencijoje, Ukrainos prezidentas paragino Europos lyderius parengti finansinį planą. Priešingu atveju, pasak jo, Europai gali kilti precedento neturinti migracijos krizė, kai į ją plūstels „20 milijonų ukrainiečių“.

„Kitais metais karas kainuos 155 mlrd. eurų. Iš jūsų mums reikia dar bent 70 mlrd. eurų – gynybai, ginklams ir mūsų atsparumui stiprinti, – sakė V. Zelenskis. – Tai reali suma. Prašau jūsų rasti šią paramą. Ji padės mums sulaikyti Rusiją.“

Vis dėlto du diplomatai portalui „Politico“ teigė, kad ES valstybės narės toliau ieškos įvairių būdų Kijevo poreikiams patenkinti, įskaitant galimybę suteikti dar vieną ES paskolą.

Vienas iš pavyzdžių – diskusijos dėl galimybės pasitelkti maždaug 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai paremti. Praėjus beveik metams po to, kai ES lyderiai, prieštaraujant Belgijai, Prancūzijai ir Italijai, atmetė šią idėją, kelios šalys paprašė vėl ją apsvarstyti.

Be to, aukšto rango ES diplomatė Kaja Kallas buvo užsiminusi, kad lyderiams susitikus Briuselyje, šis klausimas bus svarstomas.

Tačiau po daugybę valandų trukusių derybų dėl Ukrainos „niekas nepasikeitė“, – pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. – „Pinigai niekur nedingo, tačiau, mano manymu, nuo praėjusio karto, kai apie tai diskutavome, niekas nepasistūmėjo į priekį.“

„Trumpuoju laikotarpiu lėšos Ukrainai remti turi būti gautos iš kitų šaltinių, o ne iš įšaldyto turto“, – apibendrino jis.

Du ES diplomatai leidiniui teigė, kad Europos Komisija ir ES valstybių narių sostinės svarsto kitus finansavimo variantus: ieško lėšų iš Ukrainos sąjungininkių, nepriklausančių ES, telkia dar nepanaudotus ES išteklius bei rengia dar vieną bendrą ES paskolą, kuri papildytų šiemet sutartą 90 mlrd. eurų paskolų paketą.

Pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos, lyderiai „neskyrė daug laiko“ planui, kaip finansuoti Ukrainą 2027 m., parengti – nors V. Zelenskis įspėjo, kad kitąmet jo šalies biudžete atsivers 70 mlrd. eurų skylė.

„Iškart sutarėme, kad turime spręsti papildomų Ukrainos finansavimo poreikių 2027 m. klausimą, ir paprašėme Komisijos pateikti konkretų pasiūlymą.“

Vis dėlto, pasibaigus viršūnių susitikimui surengtose spaudos konferencijose, lyderiai nepatvirtino nė vieno iš šių variantų.

Derybos dėl pinigų stringa

Šis susitikimas taip pat buvo laikomas proga lyderiams išspręsti jau kelis mėnesius trunkantį aklavietės situaciją dėl ES ilgalaikio biudžeto – kurio vertė siekia beveik 2 trln. eurų – dydžio bei struktūros.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris kitąmet (balandžio ir birželio mėnesiais vyksiančių rinkimų metu) baigs eiti pareigas, įspėjo kitus lyderius: jei susitarimas nebus pasiektas iki šių metų pabaigos, jis nebeturės politinio mandato tokiam susitarimui pasirašyti.

Tačiau, nepaisant ketvirtadienį vykusių ilgų derybų, nei Vokietijos vadovaujama „taupiųjų“ šalių stovykla (pasisakanti už mažesnį biudžetą), nei „Sanglaudos draugų“ grupė (reikalaujanti didesnio finansavimo) nepadarė jokios esminės pažangos viena kitos link.

„Manau, kad [sprendimą] įmanoma priimti iki metų pabaigos“, – susitikimo pabaigoje žurnalistams sakė E. Macronas, pridurdamas, kad susitarimo nepasiekimas šiais metais „demokratiniu požiūriu nebūtų geras sprendimas“.

Vietoj to, didžiąją dviejų dienų susitikimo dalį lyderiai praleido bandydami įgyti taktinį pranašumą prieš oponentus diskusijose dėl ES klimato kaitos taisyklių ir migracijos politikos.

Pozicinis karas

Ketvirtadienį diskusijas valandų valandas kaustė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko iniciatyva sušvelninti vadinamąją ETS2 sistemą (prekybos taršos leidimais sistemą).

Tačiau, nepaisant to, kad Tusko pozicija sulaukė didesnio palaikymo nei per ankstesnius viršūnių susitikimus, ją nesunkiai atmetė šalys, remiančios dabartinę sistemą.

Kalbant apie migraciją, Danija, Italija ir Lenkija ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdamos sugriežtinti ES poziciją.

Jos pasiūlė įtraukti į viršūnių susitikimo išvadas pakeitimus, kuriais neteisėta migracija būtų tiesiogiai susieta su nusikalstamumo lygiu, o pats reiškinys įvardytas kaip grėsmė Europos visuomenių sanglaudai.

Pasak dviejų ES diplomatų, šį pasiūlymą, kurį galiausiai parėmė apie 10 valstybių (tarp jų ir Vengrija), netiesiogiai buvo nukreiptas ir prieš Ispaniją.

Pastarojoje šalies ministro pirmininko Pedro Sánchezo sprendimas suteikti teisinį statusą maždaug 1 milijonui neteisėtų migrantų sukėlė nesutarimų su Italijos premjere Giorgia Meloni bei Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Ursula von der Leyen patvirtino, kad iki metų pabaigos Europos Komisija pateiks skubaus reagavimo mechanizmą.

Jis leistų ES valstybėms reaguoti į staigius masinius žmonių judėjimus – panašius į tą, kuris vasarą sukėlė chaosą Ispanijos anklave Seutoje.

Vis dėlto G. Meloni ir M. Frederiksen iniciatyva patyrė nesėkmę: siūlytos pastraipos buvo išbrauktos iš galutinių viršūnių susitikimo išvadų, kuriose liko tik sutrumpintas variantas.

Emmanuelis Macronas sukritikavo diskusijas migracijos klausimu, pareikšdamas, kad jos buvo pernelyg „politizuotos“.

„Tai buvo prastos diskusijos, nes jos buvo labai politizuotos ir tapo pagrindiniu nesutarimų šaltiniu tarp dalyvių“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.