infa.lt

Serhijus Kuznecovas (viduryje) tarp teisininkų (2026-10-15)
Foto: Markus Scholz/dpa-Pool/dpa

Ukrainietis, kaltinamas padėjęs suplanuoti prieš ketverius metus įvykdytus išpuolius prieš Rusijos dujotiekius „Nord Stream“ į Vokietiją, trečiadienį Vokietijoje stojo prieš teismą dėl karo nusikaltimo, praneša vokiečių DPA agentūra

Atidžiai stebimas teismo procesas – pirmasis, kuriame dalyvauja vienas iš įtariamų 2022 m. sprogimų Baltijos jūroje vykdytojų – prasidėjo Aukštesniajame apygardos teisme šiauriniame Hamburgo mieste, pritraukdamas didelį tarptautinės žiniasklaidos dėmesį.

Atsakovas, 50 metų Serhijus Kuznecovas (Sergejus Kuznecovas), buvęs Ukrainos karinių specialiųjų pajėgų dalinio karininkas, kaltinamas planavimu ir vadovavimu to, kas, ko gero, buvo įspūdingiausias diversijos aktas pokario Vokietijos istorijoje.

Federaliniai prokurorai jam pateikė kaltinimus dėl karo nusikaltimo, susijusio su draudžiamų karo metodų naudojimu užpuolant civilinę infrastruktūrą. Jis taip pat kaltinamas sprogimo sukėlimu, infrastruktūros sunaikinimu ir viešųjų paslaugų sutrikdymu.

Gynyba siekė nutraukti bylą, atmesdama karo nusikaltimo kaltinimus ir teigdama, kad nėra įrodymų, jog Kuznecovas atliko pagrindinį vaidmenį povandeninėje atakoje. -https://www.dpa-international.com/politics/urn:newsml:dpa.com:20090101:261014-930-840899/

Advokatas Jesas Meyeris-Lohkampas teigė, kad prokurorų kaltinimas, jog jo klientas vadovavo operacijai, daugiausia grindžiamas tuo, kad jis nebuvo nei naras, nei sprogmenų ekspertas, nei patyręs jūreivis.

Nėra jokių fizinių įrodymų, įskaitant pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus, nei liudytojų parodymus, kurie leistų Kuznecovui būti jachtoje, kuri tariamai buvo naudojama operacijoje, sakė jis.

Prokurorai kaltina septynių asmenų diversijos komandą

Kaltinamajame akte teigiama, kad Kuznecovas buvo tarp kariškių, Ukrainos valdžios vardu parengusių planą sunaikinti vamzdynus, kurie buvo pastatyti rusiškoms gamtinėms dujoms transportuoti į Vokietiją.

Tariamas tikslas buvo pakenkti Rusijos galimybėms finansuoti karą prieš Ukrainą.

Prokurorai teigia, kad Kuznecovas iki 2022 m. rugsėjo 8 d. įlipo į burinę jachtą „Andromeda“ Wieko uoste, Vokietijos Riugeno saloje, lydimas šešių bendrininkų: kapitono, sprogmenų eksperto ir keturių giliavandenių narų.

Jachta buvo kelioms savaitėms išnuomota per tarpininką

Grupė, kaip įtariama, nugabeno galingus, karinės paskirties sprogmenis į vandenis netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos; ten narai prie jūros dugne esančių dujotiekių pritvirtino keturis sprogstamuosius užtaisus su laikmačiais.

Sprogmenys detonavo 2022 m. rugsėjo 26 d., maždaug 80 metrų gylyje, ir smarkiai apgadino dujotiekius „Nord Stream“ bei „Nord Stream 2“.

Vėliau trijuose iš keturių dujotiekio vamzdžių buvo aptikti keturi nuotėkiai.

Iki išpuolio „Nord Stream“ tiekė rusiškas gamtines dujas į Vokietiją, o „Nord Stream 2“ dar nebuvo pradėjęs veikti. Šie dujotiekiai tapo ginčų objektu, atskleidžiančiu didelę Vokietijos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Praėjus keliems mėnesiams po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir augant įtampai su Europa, Maskva ne kartą mažino arba visiškai stabdė dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu.

Gynyba ginčija ekstradiciją ir kaltinimus karo nusikaltimu

Kuznecovas buvo suimtas 2025 m. rugpjūčio pabaigoje, kai atostogavo su šeima Italijos Adrijos jūros pakrantėje; suėmimas įvykdytas remiantis Europos arešto orderiu.

Po trijų mėnesių jis buvo perduotas Vokietijai ir nuo lapkričio 28 d. laikomas suimtas (taikomas kardomasis kalinimas).

Jo advokatas Italijoje Nicola Canestrini teigė, kad ekstradicija neturėjo teisinio pagrindo, nes Italijos teismai nebuvo prašomi nagrinėti kaltinimo dėl karo nusikaltimo.

„Italija jį perdavė dėl diversijos, tačiau šiandien jam pateikti kaltinimai karo nusikaltimu“, – sakė N. Canestrini.

Jis apkaltino Vokietiją suklaidinus Italijos valdžios institucijas.

„Italija pasitikėjo Vokietija. Deja, Vokietija piktnaudžiavo šiuo pasitikėjimu“, – sakė jis.

Gynyba taip pat teigė, kad „Nord Stream“ nebuvo teisėtas civilinis objektas, nes Rusija naudojo dujotiekius kaip geopolitinį ginklą prieš Europą.

„Nord Stream“ buvo „Rusijos ginklas“, – sakė Canestrini, apibūdindamas jį kaip finansinį, karinį ir politinį įrankį, skirtą daryti spaudimą Europos Sąjungai ir Vokietijai.

Meyer-Lohkampas taip pat tvirtino, kad Maskva sąmoningai naudojo Europos energijos išteklių tiekimą kaip geopolitinį įrankį.

Jis taip pat teigė, kad Kuznecovas negali tikėtis sąžiningo teismo proceso, nes buvę kariniai vadai jam įsakė laikytis slaptumo.

Pasak advokato, šie įsipareigojimai neleido Kuznecovui aptarti įrodymų, kurie galėtų jį išteisinti, net ir su savo gynėjų komanda; tai reiškia, kad jis negalėjo duoti parodymų teisme.

Kaltinamasis sveikina šalininkus teismo salėje

Prasidedant posėdžiui, Kuznecovas atrodė geros nuotaikos – jis apkabino savo advokatus ir pasveikino šalininkus, esančius salėje.

Kai kurie iš jų atsakė į sveikinimą pakeldami tris pirštus – tai simbolizuoja Ukrainos valstybės herbe esantį trišakį.

Prieš posėdį prie teismo pastato susirinko apie 20 ukrainiečių, kurie reikalavo, kad Kuznecovas nebūtų nuteistas už karo nusikaltimą.

„Ukraina turi teisę gintis, kad išliktų“, – sakė protestuotojų atstovas.

Canestrini taip pat užsiminė apie Rusijos žiaurumus Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Bučoje ir Mariupolyje, kritikuodamas sprendimą patraukti jo klientą baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimą.

„Po Bučos, po Mariupolio jis yra pirmasis asmuo – ir ne rusas, – kurį federaliniai prokurorai stoja teisti už karo nusikaltimą“, – sakė jis.

Posėdyje taip pat dalyvavo du bendrovei „Nord Stream AG“ atstovaujantys advokatai. Ši bendrovė baudžiamojo proceso metu pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Hamburgo teismas iki sausio pabaigos numatė 24 posėdžius, o tolesnis bylos nagrinėjimas turėtų vykti 2027 m. vasarį.