infa.lt

Foto: „Euronews“ vaizdo įrašo kadras

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija apsiskaičiavo, bandydama sudaryti susitarimą vien su Vašingtonu. Ji pridūrė, kad Europa ir toliau rems Ukrainą bei darys spaudimą agresorei Maskvai.

Rusijai nepavyks priversti Ukrainos pasiduoti per susitarimą su Vašingtonu, nes Europa ir toliau rems Kijevą, išskirtiniame interviu „Euronews“ leidiniui pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

K. Kallas pažymėjo, kad Rusija darė klaidingas prielaidas – bent jau nuo praėjusiais metais vykusio susitikimo Ankoridže – tikėdamasi, kad per susitarimą su JAV pavyks priversti Ukrainą nusileisti.

„Rusai nori tartis ir derėtis su JAV, tikėdamiesi, kad JAV įgyvendins jų norus. Tačiau mes taip pat turime savo reikalavimų Rusijai, – sakė ji. – Žinia tokia: privalote kalbėtis su europiečiais.“

Paklausta apie JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) paskelbtą susitarimą dėl dyzelino ir „energetines paliaubas“ (pagal kurį Rusija tiektų 300 000 tonų ir daugiau dyzelino JAV ir pasaulinei rinkai), K. Kallas pareiškė, kad toks susitarimas yra dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Kyla klausimas: ką jis (V.Putinas) davė mainais? Matome, kad jis, priešingai, intensyvina atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Be to, paskelbtos paliaubos iš Rusijos pusės realiai neveikia“, – teigė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Kijevas tęs smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nepaisydamas JAV spaudimo – įskaitant žvalgybinės informacijos mainų nutraukimą ar susilpnintą „Starlink“ ryšio signalą intensyvių Rusijos atakų metu.

K. Kallas nuomone, esminis dalykas yra tas, kad Rusija privalo nutraukti savo agresyvų karą; tai kartu užbaigtų ir Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

„Žvelgiant plačiau, didžioji dalis šio karo finansavimo gaunama iš naftos. Būtent todėl Ukraina taikosi į jas [naftos perdirbimo gamyklas], o Rusija tuo pat metu atakuoja energetikos infrastruktūrą Ukrainoje – siekdama sukelti kuo daugiau kančių Ukrainos žmonėms artėjančią žiemą“, – sakė ji.

Kallas pabrėžė, kad tarptautinis spaudimas turėtų būti nukreiptas į Rusiją, siekiant nutraukti jos invaziją, o ne į Ukrainą, raginant ją priimti Maskvos reikalavimus – pasak jos, tokios pozicijos Europa laikėsi nuosekliai.

„Jei tai darytume kartu su JAV, žinutė Rusijai būtų aiški: nutraukite šį karą, ir visi jūsų rūpesčiai dėl naftos perdirbimo gamyklų bei kitų dalykų taip pat išnyks“, – sakė ji.

Paklausta, ar rinkimų banga pagrindinėse ES valstybėse – įskaitant galimybę, kad Prancūzijos prezidente taps Marine Le Pen – rodo, jog parama Ukrainai silpsta,

Kallas pripažino, kad per ketverius karo metus visuomenės požiūris pasikeitė.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad, norint, jog Europos užsienio politika būtų veiksminga, Europa privalo veikti vieningai.

„Būtent tuo rusai ir naudojasi: tikisi, kad europiečiai pavargs, ir tada jie gaus tai, ko nori. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokiu atveju jų apetitas tik augs“, – teigė Kallas.