infa.lt

Naftos rinkos iš pradžių vertino karą su Iranu kaip trumpalaikį kainų kilimą ilgalaikėje mažėjimo tendencijoje. Tačiau dabar prekiautojai lažinasi, kad naftos kainos išliks aukštos iki 2028 m., o tai verčia persvarstyti pasaulines infliacijos prognozes, rašo „Reuters“ agentūra.

Praėjus aštuoniems karo mėnesiams, atsargos, kurios padėjo sušvelninti pradinį energetinį šoką – visų pirma naftos atsargos krante – pavojingai mažėja. Tuo pačiu metu naftos eksporto per Ormūzo sąsiaurį atsigavimas tebėra trapus, pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai sumažėjo, o patikimos diplomatinės galimybės užbaigti konfliktą atrodo siauresnės nei bet kada.

Tai puikiai iliustruoja pasaulinio etalono „Brent“ naftos ateities sandoriai. 2027 m. gruodžio pristatymo sandorių kaina nuo rugsėjo pradžios pakilo daugiau nei 13% iki 86 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias šio sandorio lygis, o 2026 m. gruodžio mėn. sandorių kaina padidėjo apie 12 proc.

Žinoma, „Brent“ ateities sandorių kreivė nėra kainų prognozė. Tačiau ji atspindi naftos perdirbėjų, aviakompanijų, prekiautojų ir turto valdytojų norą užfiksuoti aukštas kainas ateinančiais mėnesiais ar net metais. Iš esmės rinkos dalyviai moka priemoką už tai, kad šiandieniniai sutrikimai rytoj taptų norma.

Tiekimo atsigavimas

Tokia rinkos pozicija smarkiai prieštarauja plačiai paplitusiems pramonės lūkesčiams dėl pasaulinės naftos pasiūlos atsigavimo kitais metais.

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinė pasiūla 2027 m. išaugs iki 108,3 mln. barelių per dieną (bpd) – nuo 100,7 mln. bpd šiais metais, nes atsigauna Artimųjų Rytų eksportas.

Tuo tarpu prognozuojama, kad paklausa kitais metais padidės nuo 102,4 mln. bpd iki 104,4 mln. bpd, vis dar šiek tiek mažiau nei 2025 m. suvartojimas. Laukiama, kad šis atsigavimas bus sutelktas naftos chemijos žaliavose, o ne transporto degaluose, tokiuose kaip dyzelinas.

Nepaisant to, agentūros prognozuojamos balansinės vertės rodo didelį pasiūlos perteklių kitais metais, kuris paprastai turėtų įtakos kainoms. Vis dėlto nuolatinis ilgalaikių ateities sandorių kainų kilimas rodo, kad investuotojai vis labiau skeptiškai vertina, ar šis atsigavimas pilnai įvyks arba, jei įvyks, ar jis užsitęs.

Aklavietė tarp Vašingtono ir Teherano išlieka susijusi su Hormuzo sąsiaurio kontrole. Nors pastarosiomis savaitėmis naftos srautai per šį strateginį vandens kelią atsigavo beveik iki prieškario lygio, iš dalies dėl JAV karinio jūrų laivyno paramos, Iranas pastarąją savaitę suintensyvino atakas prieš laivus ir grasino tolesniais sutrikimais.

Konfliktas išplito ir už Persijos įlankos ribų. Su Iranu susiję Jemeno husiai neseniai suintensyvino raketų ir dronų atakas prieš Saudo Arabiją, įskaitant šią savaitę įvykdytus smūgius Saudo Arabijos valstybinės naftos milžinės „Aramco“ būstinei (2222.SE) Dahrane.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kiekvienas barelis, išplaukiantis iš Persijos įlankos, dabar turi vis didesnę saugumo priemoką. Sudėtinga logistika, dideli krovinių gabenimo tarifai, didelės draudimo išlaidos ir karinė apsauga dabar sudaro beveik trečdalį naftos barelio išgabenimo iš regiono kainos, palyginti su 3% prieš karą.

Nesant ilgalaikio susitarimo dėl Hormuzo sasiaurio, didelė šių išlaidų dalis artimiausiu metu greičiausiai išliks kainų dalimi.

Dyzelinas ugnyje

Įtampa dar labiau matoma dyzelino rinkose.

Rugsėjo viduryje, dėl didelio tiekimo trūkumo, kurį sukėlė sutrikimai Artimuosiuose Rytuose ir Rusijoje, Europos etaloninių dyzelino ateities sandorių kaina pasiekė rekordinę 1480 dolerių už metrinę toną, tai yra maždaug 210 dolerių už barelį.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., Kijevo bepiločių orlaivių atakos paralyžiavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, todėl Maskva anksčiau šiais metais buvo priversta uždrausti dyzelino eksportą.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) praėjusį penktadienį paskelbė apie susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, leidžiantį Maskvai atnaujinti dalį dyzelino eksporto, ir vėliau paskelbė dar vienas „energijos paliaubas“ tarp Rusijos ir Ukrainos.

Tačiau Trampo nurodytas papildomas Rusijos eksportas yra labai mažas – atitinka maždaug 12 valandų pasaulinio tiekimo – ir niekas, įskaitant abi susijusias šalis, netiki tariamomis paliaubomis.

Vietoj to, prekiautojai daugiausia dėmesio skiria dramatiškam degalų gamybos pajėgumų praradimui šiais metais, o dyzelino ateities sandoriai rodo, kad įtampa toliau tęsis. Šią savaitę 2027 m. gruodžio mėnesio tiekimo sutarčių kaina pirmą kartą pakilo virš 1 000 dolerių už toną, lyginant su prieškario 644 dolerių lygiu.

Kuro kainų kilimas galiausiai gali pasirodyti esąs svarbesnis nei pačios žaliavinės naftos kainų kilimas. Dyzelinas varo sunkvežimius, laivus, gamyklas ir ūkius, kurie yra pasaulinės prekybos pagrindas. Nuolatinė dyzelino infliacija istoriškai prasiskverbia į platesnę ekonomiką per didesnes transporto, gamybos ir maisto kainas.

Rugsėjo mėnesį JAV infliacijai pasiekus 3,7% – beveik dvigubai didesnę nei Federalinio rezervo tikslinė 2% norma – ir bazinei infliacijai nuolat kylant, nuolat aukštos dyzelino kainos išlieka pagrindiniu JAV ir pasaulio politikos formuotojų rūpesčiu.

INFA.LT žinios

JAV iždo sekretorius Europos kritiką dėl rusiško dyzelino vadina veidmainyste: Europa už energiją Rusijai sumokėjo daugiau nei skyrė paramai Ukrainai

Nauja realybė

Didžiąją šių metų dalį energetikos rinkos veikė remdamosi prielaida, kad karas Irane primins ankstesnes geopolitines krizes: staigų, bet laikiną sutrikimą, po kurio greitai grįš į normalias vėžes.

Vis dažniau investuotojai daro priešingas išvadas. Problema nebėra tik tai, kiek naftos gali judėti per Hormuzą. Rinkoms reikia žinoti, ar pasaulinė energetikos sistema pajėgs greitai atkurti atsargas, naftos perdirbimo pajėgumus ir tiekimo grandines, nukentėjusias per kelis mėnesius trukusį konfliktą.

Priešingu atveju pasauliui gresia įstrigti laikotarpyje, kuriam būdingos struktūriškai didesnės energijos sąnaudos – ir ši padėtis gali išlikti dar ilgai po to, kai nutils ginklai.