infa.lt

youtube vaizdo įrašo kadras

Europos Komisija kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai oficialiai pristatė atnaujintą Europos Sąjungos Arkties strategiją.

Šis dokumentas brėžia naują politinio bendradarbiavimo pagrindą su bendramintėmis partnerėmis, o jo centre atsiduria žmonės, saugumas, klimatas bei regiono klestėjimas.

Strategija parengta atsižvelgiant į po 2021 metų įvykusius tektoninius geopolitinius ir aplinkosaugos pokyčius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Arktis yra tiesioginė ES šiaurinė kaimynystė – artima, glaudžiai susijusi ir gyvybiškai svarbi žemyno ateičiai. Šiuo metu regione atsiveriantys nauji laivybos maršrutai ir gamtiniai ištekliai skatina strateginę konkurenciją tarp didžiųjų valstybių.

Dėl šios priežasties ES siekia investuoti į didesnį saugumą, atsparią infrastruktūrą bei naujas ekonomines galimybes.

ES buvimas Arktyje yra tiesioginis ir apčiuopiamas, nes čia gyvena daugiau nei pusė milijono Europos Sąjungos piliečių. Danijos Karalystė, Suomija ir Švedija yra ES narės Arkties regione, o glaudūs ryšiai su Norvegija, Islandija, Jungtine Karalyste, Kanada bei JAV lemia tai, kad visi pokyčiai Šiaurėje tiesiogiai veikia visos Europos saugumą, klimato sąlygas ir ekonominį stabilumą.

Saugumas

Pirmasis ir vienas svarbiausių strategijos prioritetų – saugumo ir atsparumo stiprinimas. ES planuoja bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, Arkties partnerėmis bei papildyti NATO veiksmus, siekdama pagerinti pasirengimą krizėms, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir padidinti gebėjimą veikti sudėtingomis Arkties sąlygomis, pavyzdžiui, plėtojant Europos ledlaužių laivyną (kurio kol kas nėra visai).

Didelis dėmesys bus skiriamas povandeninės ir jūrų infrastruktūros saugumui. Tam kuriama nauja iniciatyva – Jūrų saugumo mazgas (Maritime Security Hub), kuris padės valstybėms narėms ir partnerėms keistis informacija bei stebėti laivybą. Pirmasis žingsnis bus Arkties kabelių mazgo (Arctic Cable Hub) įkūrimas, skirtas stebėti, saugoti ir taisyti Šiaurės Atlanto bei Arkties povandeninius kabelius, taip pat sekti „šešėlinio laivyno“ laivus ir užkirsti kelią nelegaliai žvejybai.

Klimato kaita

Antrasis prioritetas fokusuojasi į sparčiai kylančią klimato krizę, mat Arktis, pasak strategijos, šyla beveik keturis kartus greičiau nei likęs pasaulis.

Kadangi šis regionas veikia kaip globalus klimato reguliatorius, jo pokyčiai sukelia tirpstančių ledynų ir ekstremalių orų padarinius visame žemyne.

ES žada stiprinti mokslinius tyrimus bei stebėseną, panaudodama naują vandenynų stebėjimo iniciatyvą „OceanEye“.

Ekonomika

Trečiasis prioritetas skirtas tvariam ekonominiam klestėjimui ir saugumui. Atsiveriant naujoms galimybėms atsinaujinančios energetikos, kritinių žaliavų ir skaitmeninio ryšio srityse, ES sieks integruoti Europos uostus, geležinkelius, energijos terminalus ir palydovų tinklus į naujus Arkties prekybos bei transporto maršrutus.

Šiame kontekste numatyta spartinti „Rail Nordica“ geležinkelio projekto įgyvendinimą bei pritaikyti Europos transporto koridorius dvejopam (pilietiniam ir kariniam) naudojimui.

Taip pat planuojamas Pan-Arkties kabelio tiesimas, sujungsiantis Grenlandiją tiesiogiai su Europa, bei saugus valstybinis ryšys per „IRIS² Arctic Connectivity“ palydovų sistemą.

Kartu ES išlaiko griežtą ir nekintančią poziciją dėl iškastinio kuro gavybos: nafta, anglis ir dujos privalo likti žemėje, įskaitant ir Arkties regionus, nepaisant to, kad kai kuriuos aktyviai jau šiandien eksploatuoja Rusija.

Siekiant geriau susieti mokslą su politiniais sprendimais, kuriamas naujas ES Poliarių tyrimų mazgas (EU Polar Research Hub), kuris įtrauks mokslininkus, vietos bendruomenes ir čiabuvius.

Čiabuviai

Ketvirtasis prioritetas nukreiptas į Arkties gyventojus, jaunimą bei čiabuvių tautas. Strategijoje numatyta plėsti „Erasmus+“ mainų programas Šiaurės jaunimui, tęsti politinius dialogus ir įkurti Jaunimo patariamąją tarybą Grenlandijoje.

Regiono plėtrai 2021–2027 m. laikotarpiu jau skirta per 1 mlrd. eurų ES sanglaudos lėšų, o kovoje prieš užsienio informacines manipuliacijas bei dezinformaciją bus siekiama stiprinti vietos demokratinį atsparumą.

Realybė

Pačioje strategijoje nė karto nėra paminėta nei Rusija, nei Kinija. Tuo tarpu abi šalys ten yra itin aktyvios, turi savo planų ir dalį jų jau yra įgyvendinusios, bei plėtoja naujus.

Kinija jau ne vienerius metus intensyviai naudoja vadinamąjį „Poliarinį šilko kelią“ (Šiaurės jūrų maršrutą per Arktį). Šis maršrutas jai leidžia sutrumpinti kelionę iš Azijos į Europą beveik trečdaliu, palyginti su tradiciniu keliu per Sueco kanalą.

Komercinių laivų reisai iš Kinijos uostų į Jungtinę Karalystę ir kitus Šiaurės Europos uostus per tirpstančius Arkties ledus jau tapo realybe, o ne ateities projektais.

Apie Rusijos projektus Arktyje teko pasidomėti pas dirbtinį intelektą – sąrašas įspūdingas

1. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektai

• „Yamal LNG“ (Jamalo pusiasalis):

  • Statusas: Pilnai veikiantis ir gaminantis projektas (paleistas 2017 m.).

  • Pajėgumas: Apie 17,4 mln. tonų SGD per metus.

  • Savininkai: Pagrindinis akcininkas – „Novatek“ (50,1 %), kartu su prancūzų „TotalEnergies“ (20 %), Kinijos CNPC (20 %) ir Šilko kelio fondu (9,9 %).

• „Arctic LNG 2“ (Gydano pusiasalis):

  • Statusas: Dalis linijų jau surinkta, tačiau projektas veikia ribotu režimu dėl gamybos bei logistikos iššūkių.

  • Planuojamas pajėgumas: 19,8 mln. tonų SGD per metus (trys gamybos linijos po 6,6 mln. tonų).

  • Savininkai: „Novatek“ (60 %), po 10 % akcijų priklauso „TotalEnergies“, Kinijos CNPC bei CNOOC ir Japonijos konsorciumui „Japan Arctic LNG“.

• Ateities projektai („Arctic LNG 1“ ir „Ob LNG“):

  • Rusijos strategijoje numatyti papildomi SGD terminalai Arkties pakrantėje, kuriais siekiama bendrą SGD gamybą Šiaurėje išplėsti iki daugiau nei 60–100 mln. tonų per metus.

2. Naftos gavybos projektai

• „Vostok Oil“ (Taimyro pusiasalis):

  • Vystytojas: Valstybinė bendrovė „Rosneft“.

  • Masteis: Vienas didžiausių pasaulyje naujų naftos gavybos telkinių vystymo projektų.

  • Infrastruktūra: Apima šimtus kilometrų naujų naftotiekių, atskirą Sever uostą (Bukhta Sever) Taimyre, privačius oro uostus bei elektrines.

  • Tikslas: Planuojama gavyba ir eksportas – iki 100 mln. tonų naftos per metus per Šiaurės jūrų maršrutą.

• „Prirazlomnaja“ (Pečoros jūra):

  • Statusas: Pirmoji ir vienintelė Rusijos ledui atspari naftos gavybos platforma, dirbanti Arkties šelfe (valdo „Gazprom Neft“).

3. Logistika ir laivybos maršrutai

• Šiaurės jūrų maršrutas (angl. Northern Sea Route / NSR):

  • Visiškai Rusijos kontroliuojama laivybos trasa, einanti per Arkties vandenyną nuo Murmansko iki Beringo sąsiaurio.

  • Naudojama angliavandenilių gabenimui į Aziją (ypač Kiniją ir Indiją) bei krovinių tranzitui tarp Azijos ir Europos.

• Atominių ledlaužių laivynas („Atomflot“):

  • Rusija yra vienintelė valstybė pasaulyje, turinti ir eksploatuojanti atominių ledlaužių laivyną.

  • Laivynas: Bazei Murmanske priklauso naujos kartos LK-60 serijos atominiai ledlaužiai (pvz., Arktika, Sibir, Ural), galintys laužti iki 3 metrų storio ledą ir užtikrinti laivybą Arkties leduose visus metus.

4. Karinė ir palaikomoji infrastruktūra

• Arkties karinės bazės („Arktinis trifolis“ / Arctic Trefoil):

  • Pagrindinės modernizuotos karinės bazės veikia Prano Juozapo Žemės salyne ir Šiaurės salose (pvz., Kotelno saloje).

  • Įrengti ištisus metus veikiantys kariniai oro uostai, priešlaivinės bei priešlėktuvinės gynybos sistemos, skirtos Šiaurės jūrų maršrutui ir Arkties sienoms dengti.

Todėl naujoji ES Arkties strategija be tiesioginio Kinijos ar Rusijos įvardijimo atrodo pakibusi ore: kol Briuselis vis dar rašo doktrinas apie „žaliąją pertvarką“ ir planuoja tik ateityje plėsti ledlaužių pajėgumus, Pekinas su Maskva jau praktiškai dalijasi įtaką ir laivybos maršrutus Šiaurėje.