2026.09.22 09:45
JAV planuoja atkurti Šaltojo karo laikų karinę bazę pietinėje Grenlandijos dalyje ir įrengti dar vieną rytinėje pakrantėje (vietovėje, kuria šiuo metu naudojasi Danijos šunų kinkinių patrulis); atitinkamas susitarimas su Danija ir Grenlandija bus pasirašytas antradienį, rašo „Reuters“ agentūra, remdamasi trimis su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Minimos vietovės – tai Narsarsuakas (kurio gyventojų skaičius sumažėjo iki kelių dešimčių po to, kai JAV šeštajame dešimtmetyje uždarė savo „Bluie West One“ karinę bazę) ir Mestersvigas (karinis postas, kuriuo naudojasi „Sirius“ šunų kinkinių patrulis – Danijos specialiųjų pajėgų dalinys), teigė du iš minėtų asmenų.
Laukiama, kad Danija, Grenlandija ir Jungtinės Valstijos naująjį susitarimą pasirašys antradienį 10.30 val. Rytų laiku (14.30 val. Grinvičo laiku) Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Susitarimo tekstas nebuvo viešai paskelbtas, o trys su sandoriu susipažinę asmenys (pageidavę likti anonimais) nurodė, kad galutinės detalės bus suderintos tik pasirašymo metu.
Danijos ir Grenlandijos vyriausybės iškart neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti situaciją.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai atsisakė komentuoti susitarimo detales, tačiau pakartojo anksčiau išsakytą teiginį, kad antradienį įvyksiantis pasirašymas „užtikrins ir apgins Grenlandijos bei Jungtinių Valstijų saugumą“.
Danija teigia, kad pagal šį susitarimą Arkties saugumo priežiūra perduodama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO) – kariniam gynybos aljansui, – užuot palikus šį klausimą spręsti vien JAV ir Danijai.
Šis susitarimas pasiektas po daugelį mėnesių trukusio JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) spaudimo; jis jau seniai kalbėjo norintis, kad JAV perimtų Grenlandijos kontrolę, ir kartais neatmesdavo galimybės panaudoti karinę ar ekonominę jėgą šiai pusiau autonominei Danijos teritorijai įsigyti.
Apklausos rodo, kad didžioji dauguma Grenlandijos gyventojų šią idėją atmetė.
D. Trampo grasinimai, pasiekę piką sausio mėnesį, sukėlė diplomatinę krizę NATO viduje ir paskatino Daniją bei Grenlandiją pradėti derybas su Vašingtonu, siekiant sumažinti įtampą.
Šaltojo karo metais JAV Grenlandijoje turėjo 17 karinių objektų ir daugiau nei 10 000 kariškių bei aptarnaujančio personalo. Šiandien čia likusi tik Pituffiko kosmoso bazė, kurioje tarnauja apie 150 JAV kariškių.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


149


Man tai smagiausia, kai garsiai rėkiant „rusai puola” labiausiai rėkiančius į šuniuko pozą stato „demokratijos garantas”.
tai tik irodo,kad Danija yra nato aljanso nare,kur niekas negina nuo..saviskiu kurie sugalvoja okupuoti..Lietuvos atveju reikia gynyba stiprinti,nes kas zino,ka sugalvos „draugai” is Lenkijos..Želigovskis ir pilsudskis is „draugisku” lenku karta jau padejo-Gardinas Suvalkai tai etnines lietuviu zemes-bet lenkai susitare ir jas paeme su „prakeiktu rusu”pagalba apie tai tyli
na Gardinas Baltarusijoje,bet tai pasekme lenku okupacijos ir vakaru valstybiu nieksisko snipinejimo ir skatinimo okupuoti Lietuva pasekmes