infa.lt

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos padėtis fronte ir politinėje bei ekonominėje erdvėje tapo dar labiau sudėtinga. Šalis susiduria su didėjančiu Rusijos oro pajėgų spaudimu, kritiniu grynųjų pinigų trūkumu, korupcijos skandalais bei augančiu tarptautinių rėmėjų nuovargiu, tuo metu, kai D. Trampo administracija aktyviai siekia atnaujinti įstrigusias taikos derybas, rašo „The Washington Post“ leidinys.

Pagrindiniai iššūkiai ir finansinė krizė

27 mlrd. dolerių biudžeto trūkumas: Rugpjūčio pabaigoje Kijevas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos gynybos biudžete trūksta 27 mlrd. dolerių (apie 24,5 mlrd. eurų).

Šis netikėtas reikalavimas labai nustebino Europos diplomatus, kurie tikėjosi, kad ankstesnis daugiau nei 100 mlrd. dolerių (apie 91 mlrd. eurų) paketas padengs pagrindinius poreikius.

Sumažėjusi karinė parama: Remiantis Kylio instituto duomenimis, karinė parama Ukrainai 2026 metų pirmąjį pusmetį sumenko iki maždaug 19,6 mlrd. dolerių (apie 17,8 mlrd. eurų), palyginti su 26,1 mlrd. dolerių (apie 23,7 mlrd. eurų) tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Trūkumas oro gynybos srityje: Prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Rusija dabar gamina po 140 balistinių raketų per mėnesį, todėl Kijevui artėjančiam šaltajam sezonui skubiai reikia šimtų papildomų raketų-perėmėjų iš JAV ir Europos atsargų.

D. Trampo pozicija ir smūgiai naftos perdirbimo gamykloms

Donaldas Trampas (Donald Trump) viešai paragino V. Zelenskį sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, motyvuodamas tuo, kad tai kelia dyzelinio kuro kainas Jungtinėse Valstijose ir pasaulinėse rinkose.

Pasak JAV lyderio, Ukraina turi pasirinkti kitus taikinius, o ne niokoti Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Europos reakcija ir vidaus problemos

Europos sostinėse tokio dydžio (27 mlrd dolerių) finansinė skylė, pasak WP pašnekovų, sukėlė sprogusios bombos įspūdį.. Briuselis ir nacionaliniai lyderiai, spaudžiami artėjančių rinkimų bei stiprėjančių euroskeptiškų jėgų (tokių kaip Vokietijos AfD ar Prancūzijos „Nacionalinis susivienijimas“), teigia, kad Ukraina privalo įgyvendinti realias taupymo priemones ir spręsti institucines problemas.

Padėtį apsunkina ir korupcijos skandalai: praėjusią savaitę, po teisėsaugos reidų dėl nelegalių skambučių centrų veiklos, atsistatydino generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, o tyrėjai tikrina energetikos bei gynybos ministerijas.

Ekonomistai ir pareigūnai pažymi, kad išlaidas išaugino 2025 m išlaidos karių atlyginimams ir sparčiai besikeičiančios technologinės karo sąlygos, o nesutarimai tarp Kijevo ir Vakarų partnerių primena sunkias derybas dėl kiekvieno finansavimo euro.

Ukrainos ekonomistas Hlibas Vyšlynskis, vadovaujantis nepriklausomam analitiniam centrui „Ekonominės strategijos centras“ (angl. *Centre for Economic Strategy*), teigė, kad iki birželio pabaigos tarp Kijevo ir jo tarptautinių partnerių vyravo supratimas, jog 2027 m. Ukraina susidurs su didele biudžeto spraga, tačiau 2026 m. tokios problemos nebus.

„Visi tikėjosi, kad ES 90 mlrd eurų paramos paskola padengs visus Ukrainos poreikius. Tačiau taip nenutiko, – sakė jis. – Jie nori išleisti kuo mažiau pinigų.“

Šiuo metu ES ir Ukrainos pareigūnai derasi, siekdami nustatyti trūkstamų lėšų mastą ir jų trūkumo priežastis. „Kartu su Ukraina ir TVF (Tarptautiniu valiutos fondu) aiškinamės neatidėliotinus poreikius bei reformų darbotvarkę ir tuo pat metu telkiame papildomą tarptautinę paramą“, – leidiniui „The Post“ sakė už ekonomiką atsakingas ES komisaras Valdis Dombrovskis.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Lenkija ir Ispanija, paragino iš naujo apsvarstyti prieštaringai vertinamą pasiūlymą finansuoti Ukrainą pasitelkiant įšaldytą Rusijos turtą, kuris Europoje laikomas nuo pat invazijos pradžios. Šis požiūris vis dar kelia nesutarimų, reziumuoja WP.