infa.lt

Mokslininkai jau seniai žino, kad fizinis aktyvumas mažina vėžio riziką, tačiau šio poveikio mechanizmas iki šiol buvo neaiškus.

Naujas tyrimas su pelėmis parodė, kad fiziniai pratimai keičia organizmo medžiagų apykaitą: raumenų ląstelės gauna daugiau energijos darbui, o vėžinės ląstelės netenka augimui reikalingo kuro.

Eksperimente pelės su pieno liaukos navikais ir melanoma buvo suskirstytos į grupes pagal mitybą ir aktyvumo lygį. Aktyvių grupių gyvūnai reguliariai bėgiojo rate, o tyrėjai stebėjo, kaip organizmas perdirba gliukozę ir energiją.

Po keturių savaičių aktyvių pelių navikai buvo žymiai mažesni, ypač gyvūnų, kurie buvo nutukę ir kurių mityboje buvo daug riebalų.

Tokių graužikų navikų dydis sumažėjo beveik 60 proc. Taip pat sumažėjo mTOR baltymo, svarbaus vėžinių ląstelių augimui, lygis.

Mokslininkai nustatė 417 genų, susijusių su medžiagų apykaita, kurie aktyviose pelėse veikė kitaip nei mažai judančiose.

Pagrindinis elementas pasirodė esąs gliukozė: fiziniai pratimai ją perskirsto į raumenis, taip atimdami maistą iš suglio, dėl ko pačios vėžinės ląstelės pereina į išgyvenimo režimą.

Rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas gali būti svarbus veiksnys vėžio prevencijoje ir sveikatos palaikymui. Tačiau fizinio aktyvumo gebėjimas sulėtinti auglio augimą gali priklausyti nuo pratimų trukmės.