infa.lt

Sahra Wagenknecht REUTERS/Thomas Peter

Dešimt buvusių Bundestago narių, atsiskyrusių nuo „Kairiųjų” partijos, dabar bendrai vadinamų „Sahra Wagenknecht aljansu” (BSW), buvo oficialiai pripažinti kaip Bundestago frakcija.

Šis pripažinimas susijęs su nemažu metiniu 4,9 mln. eurų biudžetu, finansuojamu iš mokesčių mokėtojų lėšų, kuris, pasak Vokietijos spaudos pranešimų, yra jų pradinis kapitalas.

Pasitraukus Sahrai Wagenknecht ir jos šalininkams, „Kairieji” neteko parlamentinės frakcijos statuso Vokietijos Bundestage. Tačiau ir likę kairieji politikai, vadovaujami Dietmaro Bartscho, ir S. Wagenknecht atskilusi frakcija įgijo frakcijos statusą.

Nors ši frakcija gali turėti mažesnę įtaką nei tradicinė frakcija, finansinė parama yra didelė. Likusiems 28 kairiesiems skiriama 7,4 mln. eurų, o dešimčiai su S. Wagenknechtu susivienijusių parlamento narių – 4,9 mln. eurų metinis biudžetas.

Šios lėšos skiriamos išlaidoms, susijusioms su parlamento personalu ir kanceliarinėmis prekėmis, padengti.

Verta pažymėti, kad, skirtingai nei parlamentinėms grupėms, teisės ir valstybės subsidijos grupėms nėra nustatytos teisės aktais. Vietoj to, jos nustatomos individualiai, Bundestage priimant sprendimą balsų dauguma, kaip ir įvyko šiuo atveju.

Tačiau vis dar nesutariama dėl šių dviejų grupių teisių. Nors joms leidžiama teikti įstatymų projektus ir pasiūlymus, jos gali pateikti ne daugiau kaip dešimt parlamentinių klausimų federalinei vyriausybei per mėnesį.

Šis apribojimas susilaukė kairiųjų parlamento narių kritikos, kurie jį apibūdina kaip „įžūlumą” ir bandymą apriboti jų įtaką. Anksčiau Kairiųjų partija garsėjo tuo, kad pateikdavo daugiau parlamentinių klausimų – vidutiniškai apie 40 per mėnesį, t. y. keturis kartus daugiau nei dabar. Kairieji siekia, kad šis apribojimas būtų teisiškai peržiūrėtas.