infa.lt

Arvydas Daunys

Matant, kas vyksta ES ir visuose Vakaruose, kyla klausimas – kur mes einame, kokia yra politinė Europos ir visų, taip vadinamų Vakarų, civilizacijos idėja?

Vizijos nėra, kaip nėra ir politikos. Susirinkusių, taip vadinamų Europos lyderių grupė negali priimti jokių lyderio vertų sprendimų. Nes jokio lyderio ten nėra. Lyderio autoritetas apsprendžiamos jo šalies dydžiu, o ne jo asmeninėmis savybėmis.

Kitaip tariant, lyderiauja masė ir ekonomikų dydžiai, o ne intelektas ar lyderio savybės. Tad automatiškiai lyderiais tampa Vokietija, Italija, Prancūzija.

Žvilgtelėkime į jų vidaus reikalus.

Vokietija: praradusi pigias rusiškas dujas ir naftą – grįžta prie anglies elektrinių, žaliasis kursas jau pasirodo ne toks svarbus, kaip pigesnė šiluma žiemą.

Pramonės gamyba praranda konkurentabilumą pasaulio rinkose, kur vis dar parduodami pigūs rusų energijos nešikliai – brangi energija automatiškai brangina gamybos savikainą.

Rezultatas – Vokietijos BVP minusinis. Tai didžiausia ES ekonomika.

Bet tai dar ne viskas, yra migracija, ir vokiečių skaičiai rodo, kad 62% socialinių pašalpų gavėjai – yra migrantai.

Ir tiems migrantams Vokietija 2023 metais turėjo išleisti 36 mlrd eurų sumą.

Kitais metais suma didės, nes migrantai susiveža savo šeimas ir giminę pagal šeimos susijungimo programą.

Ar galima Vokietijos kanclerį po viso šito vadinti Vokietijos lyderiu, turint omenyje dar ir sugriuvusią vyriausybę? – Mano nuomone – jis Vokietijos nelaimė. Tačiau jis laikomas vienu ES lyderiu, pagal šalies gyventojų ir ekonomikos dydį.

Apie G.Nausėdą – nerašysiu – viską matome patys. Plaukia meinstrymo farvateryje, fantazuoja apie gerovės valstybę ir jokiu svarbesniu valstybei klausimu nėra pareiškęs savo griežtos nuomonės.

Prancūzijoje padėtis su migracija ne ką geresnė, ir nors Prancūzijoje nėra savos AfD partijos kaip Vokietijoje, kuri išsireikalautų valstybės išlaidų migracijai duomenis, tačiau Prancūzija turi Marine Le Pen, kurios partija viena iš šalies lyderių pagal reitingus. Tačiau ten Marine Le Pen kurpiama byla, siekiant ją nušalinti nuo politinės lyderystės.

Beje, Prancūzija, skirtingai nei Vokietija – savo atominių elektrinių net nemano uždaryti ir tai yra jos išsigelbėjimas energetikos srityje. Bent kol kas, kol ji nestojo į „žaliojo kurso“ vėžes.

Tačiau jos ekonominiai rodikliai visiškai silpni ir siekia vos 1% BVP augimą arba, jei tiksliau – nuo buvusio 2022 m 2,5% augimo, ji 2023 smuko iki 1 proc. Augimo smukimas.

Apie TVF prognozes – ekonominiai šalių rodikliai:

https://infa.lt/96752/tvf-skaiciai-vakaru-ekonomine-galia-krenta-kyla-naujos-galios/

Ar galima Macroną vadinti lyderiu? – Su labai didelėmis išlygomis, bet, greičiausiai – ne. Per jo valdymo metus prancūzų gyvenimas nepagerėjo, Afrika išvijo jo kariuomenę iš savo teritorijų, o sprendimams šalies viduje priimti jis šiandien priverstas remtis būtent dešiniųjų (Marine Le Pen) partijos parama.

Nei Scholzas, nei Macronas neturi savo šalių vystymosi vizijos, plaukia pasroviui – abi šalis kamuoja didelė nelegali migracija, o Prancūzijos futbolo komandą sudaro pagrinde juodaodžiai iš buvusių kolonijų.

Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių Prancūzija  ir Vokietija taps musulmoniškomis šalimis.

Tačiau jos turi didžiausią balsą ES. Nevykėlių, tempiančių paskui save kitas ES šalis, balsą. Ir ES politika atspindi šių šalių politiką. Smukdančią visą regioną.

Tačiau ES yra vienas lyderis. Tikras lyderis, kuri ES šalys narės vadina marginaliu ir Putino artimiausiu padėjėju ES.

Tai Viktoras Orbanas. Priėmęs savo šalyje šeimą ir jaunimą ginančius bei skatinančius įstatymus, kurių neatsisakė net spaudžiamas ES sankcijų. ES įšaldė Vengrijai skirtus apie 30 mlrd eurų dėl esą teisinės valstybės principų pažeidimų ir korupcijos.

Juokingi kaltinimai korupcija, kai pačios ES aukščiausioje vadovybėje viena (Eva Kaili) oficialiai apkaltinta korupcija, o pati EK pirmininkė įtariama neskaidriais vakcinų sutarčių su Pfizer sandoriais visos ES vardu.

Prisimenate ištrintas SMS žinutes, kuriomis ji susirašinėjo su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla? Aš apie jas. Istorija (byla) dar nesibaigė.

Tačiau grįžkime prie Vengrijos lyderio. Jis tikras lyderis, nes jį tokiu pripažįsta ir juo tiki Vengrijos žmonės. Kas geriau, jei ne jie gali žinoti Viktoro Orbano darbus šalies žmonių labui?

Jis 4-ą kartą laimėjo rinkimus ir tapo premjeru – tai labai daug pasako apie jį. Ir dar daugiau apie jį dedančią į šuns dienas žiniasklaidą, kurios sponsoriai norėtų, kad Orbanas elgtųsi „kaip visi“.

Bet tada jis nebūtų lyderis. Jis būtų „kaip visi“, – nevykėlis. O šiandien jis toks nėra. Jo šalyje, vienintelėje visoje ES, auga natūralus gimstamumas.

Mamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, jaunimas iki 25 metų – atleidžiamas nuo pajamų mokesčio, kad nemąstytų apie emigraciją, pagalba šeimai, lengvatos ir t.t.

Plačiau apie Vengrijos šeimos politiką:

https://infa.lt/82904/vengrija-naikina-mokescius-jaunesnems-nei-30-metu-mamoms-skatindama-gimstamuma-o-ne-migracija/

Ir dabar, kai ES jį spaudžia, reikalaudama atšaukti tuos įstatymus, esą pažeidžiančius LGBT teises – jis nenusileidžia net dėl 30 mlrd eurų jo šaliai, nes supranta, kad tai padės kryžių viskam, ką jis yra jau pasiekęs savo žmonėms.

Jis nėra bukai užsispyręs – kai ES panoro skirti Ukrainai 50 mlrd eurų per 4 metus – Orbanas vetavo šių pajamų skyrimą, po ko buvo apkaltintas, kaip veikiantis Putino naudai.

Tačiau tai tėra jo spaudimas ES, kad atgautų Vengrijos įšaldytas lėšas. Ir dalį tų lėšų jau atgavo.

Tai žmogus, kuris praktiškai dirba jį išrinkusiems žmonėms. Ir praktiškai pasiekia savo tikslus – 10 mlrd eurų EK jau atblokavo, prieš balsavimą dėl Ukrainos stojimo į ES derybų pradžios.

Orbanas aiškiai pasakė, kad jis yra prieš ir nedalyvavo tame balsavime, iš jo išėjęs, tuo suteikęs galimybę likusioms 26 šalims peršokti šį etapą. Reikia pastebėti, kad Viktoras Orbanas vienintelis visoje ES turi savo valstybės realią viziją kiekvienu jos vystymosi etapu. Ir kiekvienu savo žingsniu siekia jos įgyvendinimo.

Energetinis saugumas? – Jis sudarė sutartį su Rusijos „Rosatom“ ir stato „Paks 2“ elektrinę. Jis nesižvalgo ką pasakys ar pasmerks iš ES pusės. Jis žvelgia savo žmonių akimis, jų gerovės akimis.

Jis iki 2030 metų yra pasirašęs sutartį su „Gazprom“ dėl pigių rusiškų dujų ir dėl naftos.

Sankcijos Rusijos naftai ir dujoms pasirodė visai beprasmės ir net kenksmingos ES – Rusija perorientavo tiekimą ir toliau sau gauna tas lėšas, tik iš kitų šalių, o ES prarado pigios energijos šaltinį, dėl ko prarado gamybos konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Dabar perka brangesnes JAV žaliavas.

Vertybiškai teisingiau versti savo žmones mokėti daugiau?

TVF ekonominio augimo prognozės atskleidžia tikrąjį paveikslą.

TVF: Rusija augs sparčiau nei visos išsivysčiusių ekonomikų šalys

Vengrija turi ir savo požiūrį į karą Ukrainoje. Ji teigia, kad tai ne jų karas ir ji į tai nesikiš. Vengrija siunčia Ukrainai humanitarinę pagalbą, tačiau nesiunčia jokių ginklų. Nenori gadinti santykių su Rusija, kurie yra svarbūs šaliai dėl ekonominių priežasčių.

V.Orbanas turi savo požiūrį į to karo priežastis bei jo rezultatus ir visada atvirai sakė, kad gana žudynių, gana sankcijų, kurios šauna mums patiems į kojas. Jis neslepia manantis, kad Ukraina pralaimės ir paaiškina kodėl.

Už savo pažiūras yra laikomas proputinišku, nors niekada nerėmė Putino pradėto karo. Jis kviečia taikos deryboms, kurias Ukrainos patriotai vadina ukrainiečių interesų išdavyste.

Tačiau šiandien jau daugelis Vakarų žiniasklaidos priemonių rašo apie tai, kad Ukrainai teks sėsti prie derybų stalo ir, greičiausiai, net sutikti su teritorijų praradimu,. Nes visa karo eiga rodo, pasak jų, kad karas vyksta ne jos naudai.

Ukraina neturi tiek žmonių kaip Rusija, savanorių laikai baigėsi, gatvėje jau pradedami gaudyti tie, kurie vengė mobilizacijos. Pilni socialiniai tinklai tokių vaizdo įrašų.

Ukrainos finansavimas taip pat įstrigo – šūkį „remsim kiek reikės“ pakeitė šūkis – „remsim kiek galėsim“. Bet tai tik šūkiai.

Galių rėmimui jau nedaug – juk pinigų, jei jų bus, į patrankos vamzdį neįkiši. Sviedinių gamyba Vakaruose kelis kartus mažesnė nei Rusijos. Kuo kariaut?

Ir visi šie taip vadinami lyderiai, toliau, neatsižvelgdami į tikrovę – siūlo naujas sankcijas, kurių pasekoje praranda savo prekių pardavimo apimtis, žlugdo ekonomiką ir toliau siūlo tęsti karą.

Jie šiandien bijo pamatyti tą tikrovę, į kurią atvedė jų taip vadinama „politika“. Jie bijo viešai pripažinti, kad šiandien jie silpnesni. Bijo prarasti veidą, kurio niekada neturėjo.

Olafas Sholzas net pabijojo pats savo iniciatyva paskambinti Putinui, prieš tai nepasitaręs su JAV, Prancūzijos ir Britanijos partneriais. Jie sugeba prisiimti tik kolektyvinę atsakomybę, nes asmeninei neturi nei valios, nei drąsos.

Apie visa tai rašo visa Vakarų žiniasklaida, kuri dar pavasarį kalbėjo tik apie Ukrainos pergalę, o taikos derybų tema buvo tabu.

Šiandien naratyvas pasikeitė – žiniasklaida eilinį kartą išvertė kailį ir ėmė rašyti viską arčiau tiesos – dar atvirai nesakydama apie Ukrainos pralaimėjimą, tačiau apie tai jau rašoma tarp eilučių.

Ukrainos pralaimėjimas taps ir kolektyviniu Vakarų pralaimėjimu – visi tą puikiai supranta, ir karštligiškai tariasi kaip tą pristatyti pasauliui, o gal surizikuoti ir įtraukti NATO?

Ir Viktoro Orbano siūlymai sėsti prie taikos derybų stalo, kol nebuvo išžudyta tiek žmonių – dabar atrodo visai kitoje šviesoje, o dar po kelių mėnesių, galbūt, atrodys, kaip vienintelis buvęs teisingu.

Galbūt, jei Vakarams užteks dvasios tą pripažinti. Nors aš asmeniškai tuo abejoju.

Tačiau tikiu kitkuo, kad Europa turi lyderį, kuriuo gali sekti atskiros šalys. Vengrija jau turi daug patirties, kaip siekti gerovės valstybės savo žmonėms. Ir Vengrijos žmonės tiki savo lyderiu, skirtingai nei kitų ES šalių žmonės savais.

Ketveri laimėti V.Orbano rinkimai įrodo tą žmonių tikėjimą jo pasiekimais, ką berašytų žiniasklaida.

Tą taip pat įrodo Donaldo Trampo (Donald Trump) triuškinamai laimėti rinkimai, kai buvo išlaikyti Atstovų rūmai, perimtas Senatas ir iškovota prezidento pareigybė. Beje, šiandien tie, kurie lojo prieš Donaldą Trampą – verčia kailį ir veržiasi į pirmas gretas nusilenkti – jie jau suprato kas čia ponas ir tikras lyderis.

Ir tai tapo įmanoma todėl, kad žmonės seniai mato isteblišmento melą ir nesugebėjimą priimti valstybei naudingų sprendimų, tačiau būdami civilizuoti savo matymą išreiškia per rinkimus. Anksčiau būtų tiesiog nuvertę.

Būtent todėl ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje neturintis idėjų ir politinės valios, tačiau trokštantis išlikti valdžioje isteblišmentas bando eliminuoti iš rinkimų dešiniuosius AfD ir „Nacionalinį susivienijimą“ – jie kelia didžiausią pavojų valdančiųjų sukurtai klampiai korupcijos ir nusikaltimų prieš valstybę pelkei.

Tačiau politinis tikslas ir valia yra ne jų pusėje, jie gali tik atidėti pilną savo žlugimą dar keleriems metams, tačiau sustabdyti jau nebe. Žmonės jau nebe tie. Jie tars savo žodį.

Kaip cituoja Elonas Muskas, skelbdamas savo apklausas „X“ tinkle (buvęs Twitter) – „Vox populi – Vox Dei“ (Žmonių balsas – Dievo balsas).