infa.lt

© BEN STANSALL – AFP

Europos Komisijos teisininkė „negali paneigti“, kad buvo apsikeista tekstais, tačiau teigia, kad jie nebuvo „esminiai“.

Europos Komisija būtų pasidalijusi savo pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos tekstinėmis žinutėmis, jei būtų jas radusi ir laikiusi pakankamai svarbiomis, penktadienį išgirdo teismas, praneša „Politico“ leidinys

Pagrindinis teismo posėdžio klausimas – ar žinučių turinys buvo pakankamai svarbus, kad būtų buvęs užregistruotas Komisijos dokumentų valdymo sistemoje – ir ar dėl to Komisija turėjo suteikti žurnalistams prieigą prie tekstų.

Pristatydama savo poziciją pilnutėliame ES teisme Liuksemburge, Europos vykdomoji institucija ginasi vadinamojoje „Pfizergate“ byloje, kurią iškėlė laikraštis „The New York Times“ ir jo buvusi Briuselio biuro vadovė Matina Stevis-Gridneff.

2021 m. balandį „New York Times“ straipsnyje teigiama, kad Albertas Bourla ir Ursula von der Leyen asmeniškai bendravo trumposiomis žinutėmis, kad padėtų sudaryti didžiausią Europoje sandorį dėl „Covid 19“ vakcinos.

„Tai buvo labai svarbus sandoris labai sunkiu metu, susijęs su visais Europos Sąjungos piliečiais“, – teismui sakė Stevis-Gridneff ir laikraščio advokatas Bondine Kloostra.

Amerikos leidinys prašo ES žemesnės instancijos teismo, Bendrojo Teismo, teisėjų nuspręsti, ar Ursula von der Leyen biuras pasielgė neteisingai atsisakydamas paviešinti SMS žinutes, kuriomis ji 2021 m. pradžioje esą keitėsi su „Covid-19“ vakcinos gamintojos „Pfizer“ vadovu.

Tuo metu Komisijos vadovė derėjosi dėl itin vertingo sandorio, pagal kurį iš šios bendrovės turėjo būti gauta „Covid-19“ vakcinos dozių už 1,8 mlrd. eurų.

Iki šiol teisėjai klausinėjo Europos Komisijos dėl tekstinių žinučių egzistavimo ir ar jų turinys buvo pakankamai reikšmingas, kad būtų priversta jas paviešinti – to, pasak „New York Times“, negalima įrodyti, kol jos nebus paviešintos.

Teismo salėje „Times“ advokatas Flipas Šülleris perskaitė „Times“ interviu su Bourla transkripciją.  „Jei yra klausimas, kurį ji (von der Leyen) norėjo žinoti, o aš taip pat norėjau žinoti ar jie turi kokių nors rūpesčių, juos aš norėjau žinoti. Taigi mes apsikeisdavome SMS žinutėmis, jei reikėdavo ką nors aptarti“.

Tačiau Komisija savo rašytiniuose argumentuose rašė, kad tekstiniai pranešimai „būtų buvę užregistruoti“ jos dokumentų valdymo sistemoje – taigi, būtų buvę prieinami visuomenei, kuri galėtų prašyti su jais susipažinti – jei juose būtų buvusi „svarbi informacija“, kuri nebūtų „trumpalaikė“, arba jei dėl jų būtų buvę imtasi kokių nors tolesnių veiksmų ar būtų reikėję imtis kokių nors Komisijos ar vieno iš jos departamentų veiksmų.

Europos Komisijos advokatas Paolo Stancanelli teigia, kad tekstai, susiję su „esminio turinio „Pfizer“ prezidento ir generalinio direktoriaus derybomis dėl vakcinų sutarčių, niekada neegzistavo“.

Tačiau jis pridūrė, kad „negali paneigti“, jog Ursula von der Leyen ir Albertas Bourla keitėsi tekstinėmis žinutėmis, tačiau kadangi jos „nebuvo esminio turinio“, susijusio su Komisijos politika, vykdomoji institucija „niekuomet negavo šio dokumento, todėl negalime pasakyti, iki kada jie egzistavo ir ar vis dar egzistuoja“.