infa.lt

infa.lt montažas

Praėjusią savaitę ištaigingame Vašingtono viešbutyje „Mandarin Oriental” įvyko trijų dienų konferencija, kurioje Džordžas Sorosas ir kiti turtingi liberalai, ištaškę dešimtis milijonų dolerių bandymams išrinkti prezidente Hillary Clinton, laižė žaizdas ir planavo sabotuoti permainas, kurias pirmosiomis 100 savo valdymo žada Donaldas Trampas, praneša BBC.

„Donaldas Trampas ištrins Obamos epochą“, – tokiu pavadinimu paskelbtas Džordano Vaismano (Jordan Weissmann) straipsnis progresyviame Slate tinklapyje.

Autorius, vadinantis naująjį JAV prezidentą „neraštingu demagogu“ rašo, jog tas „pradės nuo Obamos eros likvidavimo, kuri sudarė galimybes Amerikai žengti pirmuosius realius žingsnius link labiau progresyvaus, meilės žmonėms valdymo po trijų dešimtmečių konservatyvios politinės prievartos“.

Vašingtono renginio programoje buvo sakoma, jog respublikonai ruošiasi surengti „siaubingą spaudimą prieš prezidento Obamos pasiekimus ir mūsų progresyvią teisingos šalies viziją“.

Visi prezidento dekretai

Sulaikyti šį spaudimą Obamos šalininkams bus sudėtinga.

Jo istorinis paveldas pradės savo nykimo procesą 2017 metų sausio 20, kai Donaldas Trampas per suskaičiuotas valandas, gali vienu plunksnos brūkštelėjimu atšaukti visus 235 prezidentinius dekretus (executive orders), pasirašytus Obamos nuo jo valdymo pradžios.

Šių poįstatyminių aktų grožis slypi tame, kad jiems įsigalioti nereikalingas kongreso patvirtinimas, kuris kartais tampa sunkiai sukalbamas. Tokius dekretus leido daugelis prezidentų, tačiau Obama pranoko juos visus.

Jis, pavyzdžiui, apiformino kaip prezidento dekretą amerikiečių parašą po Paryžiaus kovos prieš klimato atšilimą sutartimi, masę federalinės Agentūros gamtos apsaugos nurodymų, faktinę eilės nelegalų kategorijų amnestiją, dalies sankcijų Iranui atšaukimą ir griežtų apklausos metodų draudimą. Tokiu būdu jis priimdavo daugelį svarbių sprendimų nesidairydamas į Kongresą.

Tokio būdo trūkumas tame, kad sekantis prezidentas gali atšaukti prieš tai buvusio prezidento dekretus praėjus keletui minučių po savo inauguracijos.

Kaip praėjusią savaitę rašė The Washington Post, „Obamos paveldo pažeidžiamumas paaiškinamas tuo, jog 44-as prezidentas pernelyg pasitikėjo administraciniais sprendimais, stengdamasis apeiti Kongresą…“.

Respublikonų frakcija kongrese nuolatos skundėsi, jog Baltieji rūmai piktnaudžiauja šiuo metodu, ir kaltino Obamą pažeidžiant Konstituciją, kuri numato, pavyzdžiui, jog tarptautinės sutartys turi būti tvirtinamos įstatymų leidžiamosios valdžios.

Trampas prieš globalų atšilimą

Dabar Donaldui Trampui atsirado galimybė atšaukti visus Obamos įsakymus, kurie kėlė pasipiktinimą respublikonų frakcijai. Pavyzdžiui, Obamos iniciatyvas aplinkos apsaugos klausimais.

Daugiau kaip 200 šalių atstovai praėjusią savaitę buvo susirinkę aukščiausio lygio susitikime Maroke ir patvirtino savo ryžtą vykdyti Paryžiaus sutartį, kuri oficialiai įsigaliojolapkričio 4 dieną. Ji skirta neleisti toliau kaitinti planetą daugiau, nei 2 laipsniais pagal Celsijų.

Trampas gi, grasina ją panaikinti ir „beveik pilna forma atsikratyti Aplinkos apsaugos departamento“.

Konkrečiai, Trampas rengiasi atšaukti savo pirmtako priimtą „švarios energetikos sukūrimo planą“, kuris numato greitą šiltnamio dujų išmetimo į atmosferą sumažėjimą.

„Aplinkos apsaugos Agentūra žudo šias energetikos kompanijas!“ – pareiškė Trampas savo rinkiminės kampanijos metu. Nugalėjęs, jis paskyrė vadovauti reikalų iš šios žinybos perėmimui Maironą Ebellą (Myron Ebell), kuris vadovauja klimato tyrimo programai viename Vašingtono analitiniame centre ir yra žinomas kaip klimato skeptikas.

Pats Trampas 2012 metais parašė Twitter paskyroje: „Globalaus atšilimo koncepcija buvo išrasta Kinijos tam, kad paverstų amerikiečius gamintojus nekonkurencingais“.

„Globalus atšilimas – tai brangiai kainuojantis feikas“, – rašė jis po dviejų metų.

Trampui ne pagal jėgas „panaikinti“ Paryžiaus sutartį, pasirašytą beveik visų planetos valstybių. JAV gali tik pasitraukti iš jos pačios. Tai užims ketverius metus, bet Trampo administracija gali ją paprasčiausiai ignoruoti. Sutartis nenumato sankcijų už tai.

Obamos paveldo likvidavimu užsiims ir Kongresas, kuris gali atšaukti šimtus įsakų, kuriuos išleido federalinės žinybos paskutiniuoju Obamos valdymo periodu. Pavyzdžiui, ketvirtadienį viena ministerija išleido įsaką, ribojantį metano išmetimą išgaunant naftą ir dujas valstybės žemėje ir indėnų rezervacijose. Naftininkai šį įsaką pavadino pertekliniu ir brangiai kainuojančiu.

Po sausio 20-osios Kongresas galės jį atšaukti. Jeigu prezidente būtų buvusi išrinkta Hillary Clinton, ji greičiausiai būtų pasinaudojusi veto teise atšaukimui. Bet amerikiečiai išrinko Trampą.

Obamacare – pagrindinis taikinys

Dabartinės valdybos įsakymų atšaukimui teks padėti daug pastangų. Tai bus ilgas ir sudėtingas darbas. Ketvirtadienį administracija išleido naują eilinę porciją normatyvų ir taisyklių, apimančių visus amerikiečių gyvenimo aspektus ir užimančią nei daug, nei mažai 527 puslapius. Jų skaičius šiais metais pasiekė 81640 puslapių, be to, metai dar nesibaigė.

Klaido Veino Kriuzo (Clyde Wayne Crews) iš konservatyvaus konkurencinio verslo Instituto apskaičiavimu, jeigu taip eis ir toliau, tai iki 2016-ųjų pabaigos jų bendras skaičius pasieks 92 830 puslapių.

Kriuzas tikisi, jog Trampas išpildys savo pažadus ir greitai sumažins biurokratinių taisyklių skaičiaus naštą, kuri, pasak jo, mirtinu svoriu kabo ant Amerikos ekonomikos kaklo.

Precendentas yra. Valdant demokratui Džimiui Karteriui jos užėmė 73 258 puslapius. Pakeitęs jį Reiganas sumažino jų skaičių iki 44 812, sako Kriuzas.

Pagrindiniu Donaldo Trampo taikiniu bus Obamos medicinos reforma, arba Obamaker (Obamacare), kaip ją ėmė vadinti abi pusės. Kadangi ji buvo patvirtinta Kongreso, Trampas negali jos panaikinti prezidento įsaku, nors gali iškart atšaukti visą eilę ją lydinčių Obamos poįstatyminių aktų. Kad atšauktų reformą jam teks kreiptis į Kongresą.

Kadangi abeji Kongreso rūmai yra respublikonų rankose, panašu, kad Obamaker’is pasmerktas. Iš kitos pusės, Trampas jau iš dalies jau ėmė trauktis ir pasisakė prieš dviejų populiarių Obamos reformos punktų atšaukimą.

Jis taip pat padarė žingsnį atgal kalbant apie nelegalų klausimą, visų 11 milijonų, kuriuos jis ilgai grasinosi deportuoti ir pradžioj išsimušė į rinkimų lenktynių favoritus pagrindinai šio grasinimo dėka. Dabar Trampas kalba jau apie 2-3 milijonų kriminalinių nelegalų deportaciją, nors šis skaičius paimtas iš lubų.

JAV migracinės politikos instituto duomenimis, už kriminalinius nusikaltimus nuteista daugiausiai keletas šimtų tūkstančių nelegalų. Bet kuriuo atveju operatyviai deportuoti iš šalies milijonus žmonių nepavyks, pastebi New York Times, kadangi imigraciniuose teismuose, per kuriuos reikės forminti deportacijas, jau ir taip trūksta personalo.

Tokiam skaičiui areštantų neužteks ir kalėjimų.

„Trampas, galimai, net neįsivaizduoja juridinių procedūrų arba užmerkia prieš jas akis, bet jos yra“, – rašo laikraštis.

Aukščiau cituotas progresistas Vaismanas sielvartauja, jog esant Trampui „daugeliu atvejų atrodys, jog prieš tai sekusių aštuonerių metų lyg ir nebuvo“. Tai ne visai taip. Pajudinti tokį gigantą kaip JAV labai sudėtinga. Bet Trampas, ypač pradžioje, stengsis.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį Jums patogiu būdu.