infa.lt

Rusijoje gyveno daugybė pranašų, aiškiaregių, žiniuonių ir mistikų, kurių tarpe yra tokios pavardės kaip Jelena Blavatskaja, Georgijus Gurdžijevas, Matrona Moskovskaja ir Volfas Mesingas. Daugelis iš jų buvo patikrinti laiko, kiti prisimenami ne taip jau ir dažnai. Nagrinėjančių ateities problemas rusų plejadoje, raiškiai išsiskiria žmogus, kuris padarė įtaką viso pasaulio ekonomistus, tačiau vėliau buvo sušaudytas, rašo russia-insider.com.

Jo darbai ilgą laiką dulkėjo lentynose, ir tuo labiau stulbinantis tapo jų aktualumas praėjus trisdešimčiai metų po jų autoriaus mirties. Šis žmogus nebuvo mistiku, tačiau jo darbai, pašvęsti laikui, rinkoms, bangoms ir analizei, laikomi geriausiais.

Nikolajus Dmitrijevičius Kondratjevas (gimė 1892 kovo 4 – mirė 1938 rugsėjo 17 d) buvo rusų ekonomistas, palaikantis Naująją ekonominę politiką (NEPą), kuri ir buvo skirta įvesti Tarybų Sąjungoje privatų verslą ir rinkos santykius. Jis tapo žinomas dėl savo teorijos, pasak kurios ekonomika vystosi 50-60 metų trukmės ciklais, o po pakilimo seka krizė. Šis reiškinys buvo pavadintas „Kondratjevo ciklais“, ir apie juos žino bet kuris prekybininkas žaliavomis ar vertybiniais popieriais.

Deja, stalininių represijų metu, 1938 metais Kondratjevas buvo sušaudytas, ir jo darbai pasauliui buvo neprieinami iki 1970-ųjų. Sudėtinga prognozuoti, kaip būtų apibūdinta pastarųjų 50 metų ekonominė situacija, jeigu Kondratjevas būtų gyvas ir susiginčijęs su Džonu Keinsu (John Maynard Keynes) ir „keinsianizmu“.

Kondratjevo teorija apie ekonominius ciklus tvirtina, jog rinka vystosi cikliškai apytiksliai 50 metų eigoje. Ciklo pradžioje atsiranda brangiai kainuojanti gamybos įranga ir investicijos į infrastruktūrą, ko pasekoje sukuriamos naujos darbo vietos, auga pajamos ir atsiranda galimybė įsigyti vartojimo prekes.

Investuotojai netiki tuo, jog nežiūrint į CB pastangas, kiekybinį švelninimą ir palūkanų normų ribojimą, jiems pavyks išvengti Kondratjevo „žiemos“ ciklo.

Po keleto dešimtmečių investavimo pajamingumas tampa mažesnis už palūkanų normą ir žmonės atsisako investicijų, o perviršinė gamyba veda link darbuotojų atleidimų, kas mažina vartojimo aktyvumą. Nedarbas ir ilgalaikė ekonominė krizė seka paskui ekonomikos nuosmukį. Žmonės ir kompanijos saugo resursus, o vėliau sugrįžta pasitikėjimas, ir prasideda naujas kapitalo kaupimo periodas, įprastai apibūdinamas didelėmis investicijomis į naujas technologijas.

Šiandienis pakilimas vertybinių popierių rinkoje semiasi jėgų iš švelnios kreditinės-pinigų politikos, kurią vykdo viso pasaulio centriniai bankai. Optimistinės nuotaikos nuo 2005 iki 2007 rinkoje pakito laukiant pavojaus, artėjančio nuosmukio ir didėjančių geopolitinių prieštaravimų. Neabejojant galima sakyti, jog pačių aukščiausių per visą istorija vertybinių popierių rodiklių pagrindas yra nerimas ir baimė, kaip artėjančio pavojaus ženklas.

Investuotojų nuotaikas koreguoja netikėjimas tuo, kad nežiūrint į visas centrinių bankų pastangas, kiekybinį švelninimą ir palūkanų normų dydžio ribojimą, jiems pavyks išvengti Kondratjevo „ekonomikos žiemos“ ciklo.

Dabar vyksta finalinė Kondratjevo žiemos ciklo fazė (2016-2021), kuri vargu ar bus paprasta. Pasaulinis ekonominis aktyvumas ir darbo jėgos rinka išgyveno savo piką, geopolitinio konflikto rizika auga, išsivysčiusių šalių skolos tampa nebepakeliamos, o reali valiutinių karų galimybė siekiant išsaugoti nusistovėjusią rinkos dalį pasaulio ekonomikoje, gali iš tiesų išprovokuoti keleto ekonominių burbulų sprogimą.

Tarp vedančiųjų ekonomistų ši idėja nepopuliari, tačiau auksas pilnai gali tapti labiausiai tinkama investicija išsaugant resursus, kai „žieminė banga“ praeis pro šalį ir užgrius krantus.

Ciklai kartojasi ir tai padidina galimybes nuspėti būsimas tendencijas bei gauti iš to naudos. Kuo aktyviau centriniai bankai įsikiša į natūralias rinkos veikimo jėgas, – tuo atkakliau rinka priešinasi.

Neabejotinai įvyks (galbūt kardinalūs) pokyčiai, ir tai taip pat tikra, kaip ir tai, kad saulė teka rytuose. Jokios mistikos – tik sausi skaičiai, apdoroti Kondratjevo pagalba.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu