infa.lt

NATO šalyse narėse svarstomi didžiausi karinio planavimo pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius. Aljansas telkia dėmesį ir išteklius gynybai nuo galimos Rusijos grėsmės, o pajėgų skyrimas misijoms kituose regionuose, pavyzdžiui, Irake ar Afganistane, nstumiamas į antrą planą, rašo „Politico“ leidinys.

32 NATO valstybės pradėjo derybas dėl naujų karinių pajėgumų tikslų, kurie apibrėš, kokias pajėgas bei ginkluotę šalys suteiks konflikto atveju ir kas už tai sumokės.

Esminis pokytis: vienas scenarijus vietoje dviejų

Pagal rengiamą planavimo dokumento projektą, iš šalių sąjungininkių nebebus reikalaujama užtikrinti pakankamai pajėgų tam, kad vienu metu būtų galima kariauti didelio masto karą Europoje ir vykdyti kelias mažesnes krizių valdymo misijas už NATO ribų.

Remiantis keturių su tekstu supažindintų NATO diplomatų informacija, planuojama prisitaikyti prie reikalavimų, atitinkančių arba vieną, arba kitą scenarijų, bet ne abu vienu metu.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos investicijoms Camille’is Grand’as pažymėjo, kad šis pasiūlymas atspindi „labai aiškų supratimą, jog bet kokiu atveju didelis karinis konfliktas Europoje nusvers visus kitus prioritetus ar įvykius“.

Ši kryptis sutampa su Jungtinių Valstijų spaudimu aljansui sutelkti savo pagrindinę misiją į Europos gynybą (Vašingtone ši iniciatyva vadinama „NATO 3.0“).

Derybos vyksta dėl dokumento, žinomo kaip „Politinės gairės“ (Political Guidance). Tai dalis ketverių metų proceso, kurio pabaigoje, iki 2029 m., sąjungininkai turėtų patvirtinti naujus karinių pajėgumų reikalavimus. Galutinį susitarimą tikimasi pasiekti iki 2027 m. vasario mėn.

Biudžetų ribojimai ir laiko veiksnys

Svarstymų esmė – kokią ginkluotę sąjungininkai turės pasirengę ir kiek įtikinamas bus atgrasymas Maskvos atžvilgiu, Europai vis dažniau įspėjant apie galimą Rusijos įsiveržimą į NATO teritoriją iki 2029 m.

Procesą papildomai apsunkina griežtėjantys finansiniai apribojimai gynybos biudžetams.

„Šis visas ciklas bus tikrinamas daug griežčiau nei ankstesni… vyriausybės nori būti tikros, kad jų pinigai išleidžiami išmintingai“, – teigė aukšto lygio NATO pareigūnas, pabrėždamas dabartinį geopolitinį kontekstą ir Rusijos pajėgų atsikūrimą.

Dokumento projekto formuluotėse ilgametis reikalavimas užtikrinti pajėgas dideliam konfliktui Europoje ir krizių valdymui kitur keičiamas jungtuku „arba“.

Nors NATO pareigūnai pabrėžia, kad tai nereiškia visiško misijų už aljanso ribų atsisakymo, o galutinis pajėgų nukreipimas išliks politiniu sprendimu, pokytis turi didelę reikšmę.

Po Šaltojo karo NATO daugiausia dėmesio skyrė operacijoms už savo ribų (Kosovas, Irakas, Afganistanas), tačiau 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė aljansą grįžti prie pamatinių Europos gynybos prioritetų.

Regioniniai skirtumai ir JAV pozicija

Istoriškai Pietų Europos šalys labiau rėmė aljanso partnerystes bei krizių valdymą pietiniuose regionuose, tuo tarpu JAV, Skandinavijos ir Rytų flango šalys pasisako už aiškų gynybos prieš Rusiją prioritetizavimą.

Ambicijos vykdyti kelias misijas vienu metu šalininkai teigia, kad tai rodo NATO įsipareigojimą visoms savo pagrindinėms užduotims. Tuo tarpu peržiūros šalininkai remiasi ribotais gynybos biudžetais, būtinybe sutelkti resursus Rusijos atgrasymui bei pasirengimu galimam JAV pajėgų sumažinimui Europoje.

Vašingtonas spaudžia sąjungininkus atsisakyti operacijų už aljanso ribų, pavyzdžiui, misijos Irake, ir ragina europiečius prisiimti didesnę finansinę bei karinę atsakomybę už savo pačių žemyno gynybą.

Penta­go­nas artimiausiu metu turėtų pristatyti savo pajėgų Europoje peržiūrą, kurioje gali būti numatytas dalies JAV karių atitraukimas.