infa.lt

Trečdalis Rusijos gydytojų turi kolegų, kurie yra „nusiteikę prieš skiepus”

Dauguma Rusijos gydytojų mano, kad skiepai yra būtini, tačiau beveik 30% asmeniškai pažįsta kolegų, kurie yra „antivakseriai”. Tokius rezultatus parodė profesinės tarnybos „Gydytojų žinynas” apklausa.

Gydytojai mano, kad tokių pažiūrų kolegas reikėtų įtikinėti, o ne bausti. Kartu su tuo trečdalis respondentų mano, kad būtina įvesti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę tėvams, kurie atsisako skiepyti vaikus būtinais skiepais.

Apklausti ekspertai patvirtino, kad medikų bendruomenėje egzistuoja prieš skiepus nukreiptos nuotaikos, tačiau skirtingai vertino šios problemos rimtumą.

Gydytojams darosi vis sunkiau įtikinti ne tik pacientus, bet ir kai kuriuos savo kolegas skiepų nauda.

Kovo pradžioje profesinė tarnyba „Doctor’s Guide” apklausė 1774 gydytojus apie jų požiūrį į skiepus. Paaiškėjo, kad daugiau nei 96% gydytojų mano, jog skiepai yra būtini. Bet tik mažiau nei pusė (40,8%) skiepų prevencijos organizavimą savo gydymo įstaigoje vertina „vienareikšmiškai teigiamai”.

Tuo pačiu 53,4% respondentų teigė, kad „yra tam tikrų trūkumų, tačiau iš esmės viskas veikia taip, kaip ir turėtų”. „Labiau neigiamai” vakcinacijos organizavimą vertino 4,2%, o „vienareikšmiškai neigiamai” – 1,6% gydytojų.

Toliau tarnyba prašė pateikti nuomonę apie priežastis, dėl kurių didėja rusų sergamumas vakcinų pagalba išvengiamomis infekcijomis.

Per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius Rusijoje nustatyta 288 kartus daugiau tymų atvejų nei 2022 m. Sergamumas kokliušu per tą patį laikotarpį padidėjo 1096% iki 20 000 atvejų, iš kurių 17 400 atvejų buvo vaikai iki 14 metų. Sergamumas vėjaraupiais padidėjo 18% iki 580 tūkst. atvejų.

36% respondentų dėl susidariusios padėties kaltina „nekontroliuojamus migracijos srautus”, ypač iš kaimyninių šalių. Antras pagal populiarumą atsakymas – galinga „prieš skiepus nusistačiusiųjų propaganda” (25,7%). Trečioje vietoje – nepakankamas visuomenės informuotumas apie skiepų svarbą (23%).

Gydytojų taip pat buvo klausiama, kodėl žmonėms artima „prieš skiepus” nukreipta propaganda (buvo galima pateikti keletą atsakymų).

52,4% respondentų paminėjo, kad trūksta kompetentingo skiepijimo ir sveikatos ugdymo darbo su gyventojais organizavimo, taip pat primestą „būtinybę vykdyti skiepijimo planus”.

Dar 45,8% problemos šaknis įžvelgia nepasitikėjime valdžia ar viršininkais ir mano, kad gyventojai abejoja jų tikruoju rūpesčiu skiepų prevencija. O 39,6% daro prielaidą, kad skiepų atsisakymo priežastis yra galimybė pasijusti „kitokiais” dėl „slaptų žinių” apie vakcinų sudėtį ir komplikacijas.

Beveik 30% apklaustų gydytojų prisipažino, kad turi kolegų, kurie atkalbinėja pacientus nuo skiepų.

„Taip, tokių yra nemažai” atsakė 8,8% respondentų, o „Taip, vienas ar du žmonės” – 20,8% respondentų. Įdomu tai, kad dešimt apklausos dalyvių (0,6%) teigė, jog patys pritaria prieš vakcinaciją nukreiptoms idėjoms. 30,2% respondentų nežinojo apie tokias savo kolegų pažiūras; 39,6% apklaustųjų užtikrintai teigė, kad jų aplinkoje nėra prieš skiepus nusiteikusių gydytojų.

43,4% respondentų mano, kad gydytojus, kurie netiki skiepų nauda, reikėtų siųsti į mokymus, kur jiems būtų išsamiai papasakota apie skiepų profilaktiką. Beveik tiek pat – 42,7% – mano, kad padėtį galima ištaisyti pasitelkus mokslinius straipsnius ir Rusijos bei užsienio medikų bendruomenių rekomendacijas.

Tuo pat metu 40% respondentų mano, kad gydytojų nereikėtų bausti už jų „antivakcininę” poziciją, nes tai yra „asmeninis reikalas”.

Paklausus apie kovos su „antivakseriais” būdus, populiariausias atsakymas buvo „vykdyti plataus masto skiepų prevencijos sistemos pertvarką” (32,1 proc.).

Norint tai padaryti, būtina „mokyti darbuotojus naujausiais duomenimis, didinti medicinos darbuotojų motyvaciją keisti „antivakserių” nuomonę, gerinti darbo sąlygas ir padėti su informacija žiniasklaidoje.

Antroje vietoje – siūlymas nustatyti baudas tėvams ir globėjams už atsisakymą skiepyti vaikus, taip pat įvesti baudžiamąją ar administracinę atsakomybę už mirtį ar neįgalumą dėl tokio atsisakymo (29,7 proc.).

Dar 27,2% balsavo už „atvirų duomenų politiką” apie skiepus, įskaitant komplikacijas ir naujų skiepų klinikinius tyrimus. Jie taip pat siūlė rinkti pacientų skundus atskirame šaltinyje, toliau tiriant kiekvieną situaciją.

23% apklaustų gydytojų praktikoje pasitaikė atvejų, kai atsisakius skiepų pacientai mirė ar tapo neįgalūs dėl infekcinės ligos. Ir tik 5% nurodė, kad buvo užfiksuotas pacientų mirties ar neįgalumo atvejis po skiepijimo.

Kartu 33,6% apklaustų gydytojų teigė, kad jų užduotis nėra įtikinti žmones skiepytis – jie turėtų tik suteikti išsamią informaciją. O 4,4% teigė, kad neturi laiko net trumpam pranešimui pacientams.

Apklausos rezultatai parodė, kad Rusijos gydytojai atsakingai žiūri į vakcinų profilaktiką, teigė bendrosios praktikos gydytojas ir „Gydytojų katalogo” įkūrėjas Konstantinas Chomanovas.

„Gydytojų, palaikančių idėją atsisakyti skiepų, skaičius apklausoje buvo minimalus. Sprendžiant iš jų atsakymų, tokios nuomonės priežastys veikiau yra asmeninė patirtis ir pasenusios žinios”, – pažymi jis.

Sociologas, socialinių projekcijų centro „Platforma” įkūrėjas Aleksejus Firsovas pastebi, kad Rusija yra „šalis, kurioje yra žemas institucinis pasitikėjimas”. „Šis nepasitikėjimas persiduoda ir sveikatos priežiūros sistemai, tačiau su tam tikru skirtumu.

Sistema suskirstyta į du sluoksnius. Pirmasis – tai eiliniai gydytojai, su kuriais bendrauja žmonės. Antrasis – sveikatos priežiūra kaip institucija. Ir požiūris į juos skiriasi. Tai buvo akivaizdu per COVID pandemiją. Tuo metu pasitikėjimas eiliniais gydytojais buvo didelis, tačiau smarkiai krito, kai kalba ėjo apie Sveikatos apsaugos ministeriją.”

Imunoreabilitacijos ir profilaktinės medicinos klinikų tinklo „Grand Clinic” mokslinė vadovė Olga Šuppo patvirtina, kad tarp gydytojų vyrauja „antivakcininė” pozicija, ir šis klausimas padalijo Rusijos gydytojus į dvi stovyklas.

Pasak jos, „antivakserių” pozicija grindžiama padažnėjusiais autoimuninių ligų, kurių eigą kartais pasunkina skiepai, atvejais. „Tuo pat metu migracijos srautų augimas stumia mus į būtinybę modernizuoti ir plėtoti vakcinų profilaktikos sistemą. Nors akivaizdu, kad vien vakcinos nesustabdys infekcinių ligų augimo. Turime stiprinti imuninę diagnostiką ir tik tada įvesti vakcinų profilaktikos standartus”, – sako Olga Šuppo.

Vis dėlto Aleksejus Firsovas mano, kad tarp rusų vis dar nedaug „griežtų prieš skiepus nusiteikusių asmenų” – „Platformos” duomenimis, apie 10 proc.

Tokio požiūrio piliečių smarkiai padaugėjo, kai reikėjo skiepytis nuo koronaviruso, tačiau net ir tada „antivakseriai” nesulaukė plataus visuomenės palaikymo, daro išvadą A. Firsovas.