infa.lt

Kinija pasirengusi iš Vakarų atimti tai, kas rečiausia

18 balandžio
06:40 2023
Xi Jinpingas

Foto: AFP / Alberto Pizzoli

Xi Jinpingas rengia atsaką į Vakarų sankcijas.

Dėl JAV sankcijų neturėdama galimybės naudotis pažangiausiomis technologijomis, Kinija pradėjo ryžtingą kontrpuolimą. Pastaraisiais mėnesiais šalies valdžios institucijos taikė sankcijas, skyrė baudas ir net sulaikė kelių stambių Vakarų bendrovių darbuotojus.

Dabar Kinija pasirengusi atimti iš Vakarų retųjų žemių metalus, be kurių Europos ir JAV automobilių pramonė artimiausiu metu vargu ar pereis prie elektrinio transporto.

Donaldui Trampui (Donald Trump) tapus prezidentu, Kinijos ir JAV prekybos santykiai virto prekybos karu. Daugiausia jis pasireiškė papildomais importo muitais įspūdingiems abiejų pusių prekių sąrašams.

Praėjusį rudenį Joe Bidenas, remdamasis nacionalinio saugumo sumetimais, uždraudė pažangių JAV technologijų, įskaitant mikroschemas, eksportą į KLR.

Dėl tų pačių nacionalinio saugumo sumetimų Europos šalys ne kartą pasipriešino Kinijos verslui. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija atsisakė „Huawei” 5G paslaugų ir taip pat nusprendė neparduoti didžiausios šalies mikroschemų gamyklos Kinijos verslininkams.

Kinijos investicijas į puslaidininkių gamintojus blokavo ir Vokietija. O vėliau prie JAV sankcijų prisijungė ir Nyderlandai bei Japonija, dar dvi didelės mikroschemų eksportuotojos.

Tapusi atkirsta nuo pažangiausių technologijų, Kinija ėmėsi ryžtingesnių veiksmų.

Vien per pastaruosius porą mėnesių Kinijos valdžios institucijos įvedė sankcijas dviem JAV gynybos pramonės bendrovėms „Lockheed Martin” ir „Raytheon Missiles and Defence Corporation”, skyrė rekordinę 30,8 mln. dolerių baudą Didžiosios Britanijos konsultacinei bendrovei „Deloitte”, pradėjo tyrimą dėl JAV mikroschemų gamintojos „Micron Technologies”, surengė reidą ir sulaikė JAV audito įmonės „Mintz” ir Japonijos farmacijos bendrovės „Astellas Pharma”, darbuotojus.

Ir tai tik pradžia. „The Financial Times” leidinys, remdamasis Kinijos prekybos ministerijos pranešimu, rašo, kad sekantis Pekino atsakas į Vakarų „technologinę blokadą” gali būti embargas Vakarų šalims tiekiamiems retiesiems žemės metalams, reikalingiems elektromobilių baterijoms ir mašininio matymo sistemose naudojamiems skenavimo lidarams gaminti.

Atsisakymas eksportuoti silicį, litį ir kitus retuosius žemės metalus, kurie yra labai paklausūs pasaulio automobilių pramonėje dėl plataus masto perėjimo prie elektromobilių, neturės didelės įtakos Kinijos ekonomikai.

Juk Kinijos automobilių gamintojams taip pat reikia šių žaliavų. Tačiau JAV, o ypač Europai, Kinijos embargas gali būti lemiamas.

Kinija perdirba apie 60% pasaulyje pagaminamo ličio, 65% kobalto ir daugiau nei trečdalį nikelio ir vario, kartu būdama didžiausia pasaulyje daugelio retųjų žemės metalų eksportuotoja.

FT apklausti analitikai neabejoja, kad Kinija artimiausiu metu žengs šį žingsnį. Pekine įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Sino Auto Insights” įkūrėjas Tu Le mano, kad bet koks Kinijos sprendimas „apginkluoti savo dominuojančią padėtį elektromobilių pramonėje naudojamų medžiagų gavybos ir perdirbimo srityje” iš karto sukeltų „JAV, Europos, Japonijos ir Korėjos vyriausybių nerimą”.

Savo ruožtu, Pekine įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Gavekal Dragonomics” tyrimų vadovas Arthuras Kreberis mano, kad Kinija gali neįvesti šių apribojimų, o tik pagrasinti tai padaryti ir panaudoti galimą embargą kaip svertą derybose, kad būtų sušvelnintas arba panaikintas puslaidininkių tiekimo draudimas.

Galiausiai, Dexter Roberts, Atlanto tarybos (su NATO susijęs JAV analitinis centras) vyresnysis bendradarbis, stebisi, kad Kinijos valdžios institucijos iki šiol buvo tokios santūrios, nes JAV mikroschemų eksporto draudimas „smogė į pačią Kinijos pasaulinių pažangių technologijų ambicijų šerdį”.

Vis dėlto, analitikai pažymi, kad atsakomąsias priemones Kinijos valdžios institucijos pasirinks chirurginiu tikslumu. Jos gali apimti naujas sankcijas arba baudžiamuosius tyrimus atskirų bendrovių atžvilgiu, tačiau tik tų, kurios nėra tokios svarbios pačiai Kinijai.

Be to, KLR atsakomosios priemonės neturėtų sutrukdyti Kinijos ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos: „Galiausiai viskas susiveda į tai, kad Kinija šiais metais jau turi daug problemų, ypač ekonomikos srityje.

„Ir paskutinis dalykas, kurio jai dabar reikia, tai blaškytis dėl dar priešiškesnių santykių su JAV”, – pažymi J. Robertsas.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 204

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Hm

Na taip, jei tuos trukdžius sukelia kartais ne NATO, tada belieka tik išsigimėliai iš xuilostano......

Hm

... lygiai taip pat galima palinkėti smūgių š.korėjai, Iranui......

Ilgokai smaugliaI kentėjo......

Dėl to viskas ir vyksta...

O

Kas galėjo paneigti, kad bus kitaip?...

Protestuotojai savi kailiu patyrė tariąmą fasadinę masondemokratiją. Jiems tik dabar paaiškėjo tokia realybė, kad protestuoti...

Nesvarbu, kas balsuoja ir kaip iruz ka, svarbu, kas balsus skaiciuoja......