infa.lt

Vyriausybės pranešimas:

Finansų ministerijai gruodį atnaujinus BVP prognozę, išlaidos šalies gynybai ir saugumui 2023 metams didinamos 97,5 mln. eurų. Tokiu būdu užtikrinama, kad iki 2,52% bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų skiriama Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.

„Krašto gynybos stiprinimas yra šios Vyriausybės prioritetas, todėl nuo kadencijos pradžios finansavimas šiai sričiai išaugo net 73 proc. Atsižvelgiant į gruodį atnaujintas ekonomines projekcijas, skiriame papildomą 97,5 mln. eurų finansavimą taip užtikrinant sutartą 2,52 proc. nuo BVP lygį. Tokiu būdu papildomai stiprinsime nacionalinius gynybos pajėgumus rusijos vykdomo karo kontekste“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybės nutarimu šiandien Krašto apsaugos ministerijai (KAM) iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų papildomai skiriama 97 mln. 548 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti. Gruodį paskelbtame ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 4 013,8 mln. eurų daugiau, lyginant su rugsėjo mėn. prognozėmis, ir viso sudarys 74 293,2 mln. eurų.

Praėjusių metų kovo 17 d. Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui tikslinti 2022 m. biudžetą ir didinti išlaidas šalies gynybai nuo 2,05 iki 2,52 proc. BVP.

Šiuo metu 2023 m. valstybės biudžeto įstatyme KAM numatyti asignavimai 2023 metams sudaro 1 774,6 mln. eurų, t.y., apie 573 mln. eurų daugiau nei patvirtiname 2022 m. valstybės biudžete.

infa.lt: Bendri visų NATO šalių įsipareigojimai gynybai yra 2% nuo BVP. Didelė dalis šalių nepasiekė net šio rodiklio. Bet Lietuva yra turtinga, neturėdama savų lėšų skolinasi karo išlaidų didinimui, kurios taškomos visiškai neracionaliai. Tereikia prisiminti istoriją su „Boxer” pėstininkų kovos mašinomis, kurios užsakytos 2016 metais, turėjo būti gautos iki 2021 m., bet negautos iki šiol. Ir užmokėta už jas ne taip jau mažai – 385,6 mln. eurų. (Plačiau apie pirkimo sutartį…)