infa.lt

Copyright Reuters

Gruodį priimtas Europos energetinio saugumo įstatymas (Teksaso senatoriaus Tedo Cruzo siūlymu primenantis „didžiojo brolio“ prototipą pagal Orwellą), kuris buvo skirtas apsaugoti Europą nuo Rusijos dujų priklausomybės, dabar tapo labai abejotinos vertės dokumentu, rašo Forbes.

Reikalas tas, kad prieš keletą dienų dvi didžiausios Rusijos ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ ir „Gazprom“, faktiškai apsikabino ir net pasibučiavo susitaikymo ženklan.

Ukrainos valstybinio dujų transporto sistemos operatoriaus „Naftogaz“ ir Rusijos korporacijos „Gazprom“ susitarime yra nemažai punktų, kurie Ukrainą paverčia viena iš Rusijos dujų tranzito rinkų ateinantiems ketveriems metams. Suprantama, visos šios dujos keliauja į Europą.

Įtikinėti dabar europiečius nepirkti rusiškų dujų, nes tai padeda sustiprinti Kremliaus ekonominę gerovę, reiškia tiesiog sudeginti 10 procentų Ukrainos vyriausybės biudžeto.

Visos sankcijos ir grasinimai dėl naujų sankcijų Rusijos interesams naftos ir dujų sektoriuje kilo dėl pablogėjusių Maskvos ir Kijevo santykių, prasidėjusių po valstybinio perversmo Ukrainoje, kuriam visiškai pritarė Vašingtonas.

Ryšių nutraukimą tarp dviejų iki tol draugiškų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lydėjo staigus JAV ir Rusijos santykių pablogėjimas.

Dujų tranzito sutarčių paketo pasirašymas gruodžio 30 d., įvyko dėl „Naftogaz“ kantrybės ir daugelį metų trukusių derybų su „Gazprom“ bei kaip arbitražo bylų Stokholme rezultatas.

„Naftogaz“ pranešime apie susitarimą taip pat teigiama, kad prie šio kompromiso prisidėjo Vašingtono įvestos sankcijos dujotiekiui „Nord Stream 2“, jungiančiam šiaurinę Rusijos dalį su Vokietija Baltijos jūros dugnu.

Norint nuraminti Europos partnerius „Gazprom“ buvo priverstas susitarti, o taip pat neleisti Jungtinėms Valstijoms įbauginti partnerių ir priversti juos atsisakyti „Nord Stream 2“ naudojimo.

Beje, į konsorciumą, kuriam priklauso „Nord Stream 2“, įeina Prancūzijos energetikos bendrovė „Engie“ ir Didžiosios Britanijos Royal Dutch Shel.

Dabartinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos 2019 m. gruodžio mėn., yra nukreiptos prieš įmones, kurios užsiima dujotiekio tiesimu. Jų įvedimo metu iki darbų pabaigos buvo liko maždaug du mėnesiai.

„Naftogaz“ ir „Gazprom“ susitarimų paketas apima šiuos dokumentus:

– naujai sukurto Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir „Gazprom“ tarpvalstybinis susitarimas, nustatantis bendrąsias bendradarbiavimo taisykles;

– susitarimas dėl gamtinių dujų tranzito, kuriame numatytos sąlygos ir konkretūs pompavimo kiekiai iki 2024 m . laikotarpiui;

– taikos susitarimas tarp „Naftogaz“ ir „Gazprom“, kuriame abi šalys susitarė atsisakyti abipusių teisminių ieškinių, besitęsiančių jau dešimt metų.

Tai yra didžiausias įmanomas paliaubos tarp dviejų šalių dabartinėje politinėje situacijoje. Dabar, kai atrodo, kad jų ilgalaikis ginčas dėl dujų jau išspręstas, yra vilties, kad konfliktinę situaciją Rytų Ukrainoje, kur prorusiškos pajėgos reikalauja autonomijos, gali išspręsti ir naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tai būtų abiejų šalių pergalė ir galiausiai tai galėtų paskatinti panaikinti Europos sankcijas Rusijai, samprotauja Forbes.

Gerai žinoma, kad sankcijų klausimu Briuselis yra linkęs sekti Vašingtono kursu. Nepaisant to, sankcijų grėsmė Europos bendrovėms už dalyvavimą statant „Nord Stream 2“, galimai, galėjo kirsti kraštinę ribą ir perpildyti jų kantrybės taurę.

Šis Amerikos žingsnis suteikia Europos lyderiams, kurie, švelniai tariant, nepatenkinti prezidento Trampo vienašaliais veiksmais, yra rimta priežastis pakeisti savo politiką Rusijos atžvilgiu, reziumuoja amerikiečių leidinys.