2026.11.10 14:38
Šlos Steteno pilies kompleksas
Foto: https://de.wikipedia.org/wiki/Wolfgang_von_Stetten
Seimas svarstys Laisvės premijų komisijos siūlymą 2026 metų Laisvės premiją skirti ilgamečiam Vokietijos Bundestago parlamentinės grupės santykiams su Baltijos šalimis pirmininkui (1990–2002 m.), aktyviam Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjui prof. dr. baronui Volfgangui Hermanui fon Štėtenui (Wolfgang Hermann Freiherr von Stetten).
„Visas V. H. fon Štėteno gyvenimas ir dabartinė veikla yra bendrystės tiltas tarp Lietuvos ir Vokietijos, ir tai rodo ilgametė ir labai aktyvi jo veikla. Štai sausio 13-oji – V. H. fon Štėtenas Lietuvoje, jis rūpinasi Sausio 13-osios sužeistaisiais, įsteigė fondą nukentėjusiesiems.
Medininkų tragedija – ir vėlgi V. H. fon Štėtenas yra čia, dalyvauja kartu su mumis liūdesio momentu, laidotuvėse, ir būtent jis Tomui Šernui, vieninteliam liudininkui, padeda išgyventi, pargabendamas jį į Vokietiją, ten jį globodamas ir apsaugodamas, tikėtina, nuo vienintelio liudininko sunaikinimo tos baisios agresinės jėgos, kuri galėjo galimai taip pasielgti“, – sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui, V. H. fon Štėtenas paragino Vokietijos užsienio reikalų ministeriją nedelsiant atkurti Lietuvos ir Vokietijos diplomatinius santykius.
1991 m. rugpjūčio 27 d. Vokietija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, buvo atkurti abiejų valstybių diplomatiniai santykiai.
Seimui po pateikimo pritarus nutarimo „Dėl 2026 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos garbės konsului Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir ilgamečiam Vokietijos Bundestago Ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkui, Lietuvos nepriklausomybės rėmėjui, mecenatui, profesoriui baronui Wolfgangui Hermannui von Stettenui“ projektui Nr. XVP-2006, jį svarstys Kultūros komitetas.
Seimo posėdyje prie šio klausimo bus grįžtama ketvirtadienį, lapkričio 17 d.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Kas apskritai žinoma apie kilmingo kraujo Laisvės premijos nominantą ⇓
Platesnis kontekstas ▼
Medžiaga apie baroną Wolfgangą von Stetteną Vikipedijoje gan išsami – jo tėvas buvo nacistinės Vokietijos lakūnas, žuvęs 1941 m. gegužės 20 d. Kretos operacijos metu, kai Vokietija pirmą kartą invazijai panaudojo oro desantą.
Pats kilmingo kraujo pretendentas į Laisvės premiją tolimais 1972 m. įgijo teisės daktaro laipsnį (*Dr. jur. utriusque*), apgynęs disertaciją tema „Laisvosios ir tiesiogiai imperijai pavaldžios riterijos teisinė padėtis, jos mediatizacija ir vieta naujosiose teritorijose“.
Nuo 2004 m. von Stettenas eina Lietuvos garbės konsulo Badeno-Viurtembergo žemėje pareigas;
2022 m. – Vokietijos ir Lietuvos forumo (vok. *Deutsch-Litauisches Forum e. V.*, Potsdamas) pirmininkas.
Per savo fondą valdo pilies kompleksą Šlos Steten (Schloss Stetten – paveikslėlyje). Pilies kompleksas priklauso „Baron-Wolfgang-Stetten-Stiftung“ (Barono Wolfgango von Stetteno fondui). Šlos Stetene įsikūrusi senjorų bendruomenė, išsidėsčiusi 20-yje atskirų pastatų; čia gyvena daugiau nei 300 žmonių. Wolfgangas von Stettenas eina „Stetten Holding AG“ stebėtojų tarybos pirmininko pareigas, taip pat vadovauja įvairioms kitoms įmonėms.
1991 m. Wolfgangas von Stettenas kartu su Vokietijos Bundestage atstovaujamų visų politinių partijų nariais įkūrė Vokietijos ir Baltijos šalių parlamentinės draugystės ratą („Deutsch-Baltischer-Parlamentarischer Freundeskreis e. V.“). Vėliau jis tapo oficialia Vokietijos ir Baltijos šalių parlamentine grupe, kuriai pirmininkavo pats von Stettenas.
Grupės tikslai buvo remti Baltijos šalių nepriklausomybės siekius, siekti, kad Vokietija pripažintų šias valstybes, įgyvendinti bevizį režimą kelionėms į Vokietiją bei padėti šioms šalims įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.
Kartu su kitais nariais von Stettenas organizavo humanitarinę pagalbą Holokaustą išgyvenusiems asmenims Lietuvoje ir Latvijoje. Rinkdami lėšas bei teikdami asmeninę pagalbą, iki 1998 m. jie išdalijo daugiau nei 600 000 Vokietijos markių maždaug 350 žydų tautybės asmenų, išgyvenusių Holokaustą; nuo to laiko Vokietijos Federacinė Respublika pradėjo jiems mokėti nedidelę pensiją.
Po 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje, per kuriuos žuvo 14 žmonių, o daugelis buvo sužeisti, Vokietijos ir Baltijos šalių draugystės ratas (vėliau – Vokietijos ir Baltijos šalių parlamentinė grupė) suteikė 200 000 Vokietijos markių paramą… (Vikipedija)
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
40
