infa.lt

Jerzy Kwasniewski – Teisės kultūros instituto Ordo Iuris pirmininkas

Lenkijos konservatyvus Teisės kultūros institutas Ordo Iuris, savo pranešime žiniasklaidai pasakoja plačiau apie tai, kas įvyko su Lenkijos Konstitucinio tribunolo užėmimu, kai prezidentas Karolis Nawrockis buvo išvykęs prieš pat Vėlines. Pasakoja Ordo Iuris prezidentas Jerzy Kwasniewsky:

Mielieji draugai,

Nuo penktadienio vakaro Konstitucinio Tribunolo vartai užkabinti grandine, o aplink išsirikiavo veidus pridengę policininkai. Iš Lenkijos Ministro Pirmininko kanceliarijos pusės – su jos vadovo Jano Grabeco (Jan Grabiec) sutikimu – į pastatą įžengė žmonės, kurie nėra davę priesaikos Respublikos Prezidento akivaizdoje, todėl negali būti pripažinti Tribunolo teisėjais.

Viena iš jų, Ana Korvin-Pjotrovska (Anna Korwin-Piotrowska), paskelbė, kad vadovaus Tribunolo darbui, ir „sustabdė“ jo pirmininko Bogdano Švenčkovskio (Bogdan Święczkowski) įgaliojimus – jo policijos kordonas nepraleido pro Tribunolo vartus. Šeštadienį kalbėjau lenkams, susirinkusiems prie tų vartų, ir savo akimis mačiau policijos būrius su baltais šalmais ir skydais. Tą pačią dieną Donaldas Tuskas kreipimesi stojo ginti šios operacijos ir paskelbė, kad savo užduotį atliks iki galo.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas yra teismas, paskelbęs, kad Lenkijos Respublikos Konstitucija yra aukščiausias teisės aktas Lenkijos teritorijoje. Tai sukėlė smarkų Europos Komisijos pasipriešinimą ir ginčą su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu. Dėl to Tribunolas atsiduria ryžtingiausio nacionalinių valstybių suvereniteto gynėjo Europos Sąjungoje pozicijoje.

Būtent Konstitucinis Tribunolas taip pat nusprendė, kad abortas dėl ekonominių ir socialinių priežasčių (1997 m.) ir dėl eugeninių priežasčių, t. y. dėl įtariamos negimusio vaiko ligos (2020 m.), prieštarauja Konstitucijai.

Vertinimas, kad susiduriame su valstybės perversmu, nebėra vien Ordo Iuris teisininkų nuomonė. Balsą pakėlė nepriklausomi ekspertai, įskaitant žmones, į kurių nuomones remdavosi Donaldo Tusko vyriausybė. Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas Zbignevas Kapinskis (Zbigniew Kapiński) tiesiai pasakė, kad vyriausybės veiksmai „turi valstybės perversmo požymių“, o policija negali būti valdančiųjų politinės valios įrankiu.

Vyriausiojo administracinio teismo (Naczelny Sąd Administracyjny) pirmininkas Jacekas Chlebnis (Jacek Chlebny) laikė įvykius precedento neturinčiais ir nurodė, kad konstitucinių principų ribos „buvo peržengtos“. Prof. Jacekas Zalesnis (Jacek Zaleśny), į kurio nuomones vyriausybė pati kadaise remdavosi, priminė Baudžiamojo kodekso 128 straipsnį: nuo 3 iki 20 metų laisvės atėmimo už smurtinį Lenkijos Respublikos konstitucinės institucijos pašalinimą.

Prof. Marcinas Matčakas (Marcin Matczak), daugelį metų aštriausias ankstesnės centro dešiniųjų vyriausybės kritikas, pripažino, kad Tribunolo pirmininko įgaliojimų „sustabdymui“ nėra jokio teisinio pagrindo. Andžejus Seremetas (Andrzej Seremet), buvęs Generalinis prokuroras Donaldo Tusko vyriausybėje, laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašė, kad „tai, ko buvome liudininkai, yra precedento neturintis ir stulbinantis dalykas“.

Policijos profesinės sąjungos „Solidarność“ pirmininkas atvirame laiške parašė, kad pareigūnai bijo kaltinimų dalyvavimu valstybės perversme. Todėl skelbiame policininkams skirtą vadovą: Policijos įstatymas įpareigoja juos atsisakyti vykdyti įsakymą, kurio vykdymas reikštų nusikaltimą, o už dalyvavimą valstybės perversme gresia baudžiamoji atsakomybė. Kiekvienas, kuris atsisakys dalyvauti neteisėtumuose, gaus nemokamą mūsų advokatų pagalbą.

Yra reali grėsmė, kad viskas nesibaigs ties Tribunolu. Valdančiosios kairiosios koalicijos Seimo narys Romanas Gjertychas (Roman Giertych) spalio 31 d. 20.31 val. parašė: „Smurtas ir bejėgis nekompetentingumas, kuriuos pademonstravo Karolis Navrockis, jį sukompromitavo… Dabar laikas SN [Aukščiausiajam Teismui]“.

Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas tai įvertino nedviprasmiškai: pirmadienio pokalbyje per „Radio Zet“ pareiškė, kad valdžia planuoja „dar vieną jėga pagrįstą perėmimą, šįkart Aukščiausiojo Teismo“. Jis pridūrė, kad nuo karo padėties įvedimo 1981 m. tokia situacija Lenkijoje nebuvo atsitikusi. Antradieniui, lapkričio 3 d., sušaukė neeilinį Aukščiausiojo Teismo teisėjų visuotinį susirinkimą.

Statymus nulemia kelios Konstitucijos nuostatos. Ji numato galimybę visuotiniuose rinkimuose išrinktą Prezidentą pakeisti Seimo maršalka, jei konstatuojama kliūtis jam eiti valstybės vadovo pareigas. Pagal 131 straipsnį dėl kliūties Prezidentui eiti pareigas konstatavimo sprendžia būtent Konstitucinis Tribunolas Seimo maršalkos prašymu, o valstybės vadovo pareigas tuomet perima maršalka.

Šiandien juo yra Vlodzimježas Čarzastis (Włodzimierz Czarzasty) – nuo jaunystės susijęs su komunistų partija, nuo 1983 m. jos narys. Būtent jis Seime suorganizavo neteisėtą „priesaikos davimą“ asmenims, kurie penktadienį užėmė Tribunolą. Pagal Konstitucijos 228–230 straipsnius Prezidentas Ministrų Tarybos prašymu įveda karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, o jų metu ir 90 dienų po jų rinkimai nevyksta.

188 straipsnis nustato, kad Tribunolas sprendžia dėl politinių partijų tikslų ir veiklos atitikties Konstitucijai, o tai leistų uždrausti opozicinę partiją. 101 ir 129 straipsniai Seimo ir Senato rinkimų bei Prezidento rinkimų galiojimo nagrinėjimą patiki Aukščiausiajam Teismui.

Kas turi savo rankose Tribunolą ir Aukščiausiąjį Teismą, tas sprendžia, ar Prezidentas gali eiti pareigas, kurios partijos gali veikti ir ar kitų metų parlamento rinkimai įvyks, o jei taip – ar jie bus galiojantys.

Šeštadienį prie Tribunolo pasirašiau vienuolikos teisinių ir visuomeninių organizacijų bendrą poziciją, kurioje suformulavome šešis reikalavimus: nedelsiant išvesti policiją ir neįgaliotus asmenis iš Tribunolo pastato; atskleisti įsakymus ir jų autorius, taip pat vyriausybėje; pradėti baudžiamąjį procesą ir užtikrinti įrodymus, įskaitant stebėjimo kamerų įrašus; nutraukti veiksmus, grindžiamus Anos Korvin-Pjotrovskos (Anna Korwin-Piotrowska) „potvarkiu“; sudaryti galimybę Tribunolo vadovybei apsaugoti pastate esančias bylas ir įslaptintą informaciją; įsteigti Valstybės taisymo tarybą (Rada na rzecz Naprawy Państwa), kuri parengs santvarkos pokyčius.

Paskutinis punktas yra mūsų atsakymas į klausimą, kas toliau. Nuo spalio vidurio konsultuojame Valstybės taisymo planą (Plan Naprawy Państwa), t. y. 23 įstatymų, nutarimų ir sprendimų pagrindus pirmajam naujos vyriausybės pusmečiui; vienas iš keturių jo ramsčių, „Teisinė kultūra: teisinė valstybė“, susijęs su teisės ir valstybės institucijų patikimumo atkūrimu.

Kai šiandien visi kalba apie opozicijos vienijimą, mes turime paruoštus pasiūlymus patriotinei koalicijai sukurti; dabar juos reikia paversti teisės aktais.

Taip pat rengiame teisinę išvadą, įrodančią antradienio „visuotinio susirinkimo“, sušaukto asmens, kuris nėra Tribunolo teisėjas, neteisėtumą, ir renkame duomenis prašymams Valstybės Tribunolui (Trybunał Stanu) dėl visų už perversmą atsakingų asmenų.

Nuolat stebėsime įvykius prie Tribunolo Šucha alėjoje 12a ir apie juos informuosime nuomonės formuotojus. Mūsų teisininkai yra vietoje, o kiekvienas už Tribunolo gynimą sulaikytasis gaus nemokamą Ordo Iuris advokatų pagalbą.