infa.lt

Foro: Virginia Mayo / AP

Ginčas dėl to, kaip pavadinti būsimus ES santykius su Kanada, gilina takoskyrą tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) – tai portalui „Politico“ patvirtino keturi diplomatai.

Berlynas ir Briuselis nesutaria dėl U. von der Leyen pasiūlymo suteikti Kanadai ES „asocijuotos narės“ statusą. Įtampa dar labiau išaugo po to, kai Komisijos pirmininkė šį terminą pavartojo per viršūnių susitikimą Monrealyje – praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Vokietijos iniciatyva šis apibrėžimas buvo išbrauktas iš bendro pareiškimo, kurį patvirtino 27 ES valstybės narės.

Anksčiau F. Mercas siūlė „asocijuotos narės“ statusą Ukrainai, kaip laikiną, kol ši siekia visateisės narystės bloke. Kadangi ši idėja sulaukė griežto atmetimo (tarp jų – ir iš paties Kijevo), Berlyno pareigūnai U. von der Leyen pastangas pritaikyti šį terminą Kanadai vertina kaip Vokietijos kanclerio iniciatyvos atmetimą.

Šis ginčas dėl terminijos atspindi vis didėjantį F. Merco ir U. von der Leyen požiūrių skirtumą į tai, kaip turėtų būti valdomas blokas.

Berlynas pareiškė nepritarsiantis kitam ES ilgalaikiam biudžetui (kurį Komisija siūlo nustatyti ties maždaug 2 trln. eurų riba), nebent bendra suma bus sumažinta „šimtais milijardų“ eurų.

Be to, Ursulos von der Leyen pasiūlymas įsteigti Europos saugumo tarybą Vokietijoje nesulaukė palaikymo – Vokietijos vyriausybė, spręsdama jautrius su Ukraina susijusius klausimus, pasirinko kitą bendradarbiavimo formatą, apimantį Prancūziją ir Jungtinę Karalystę.

„Tarp Briuselio ir Berlyno tvyro institucinė dilema, – teigia Janas Techau, vadovaujantis „Eurasia Group“ veiklai Vokietijoje ir anksčiau rengęs kalbas Vokietijos gynybos ministerijai. – Ursula von der Leyen laikosi tvirtai integracinio požiūrio į ES, o Frydrichas Mercas visiškai nutolo nuo šios krypties ir kalba apie nacionalines valstybes kaip apie pagrindinį ES politikos variklį.“

Ką reiškia ginčijama sąvoka?

Nei Berlynas, nei Briuselis nenusileidžia klausime dėl „asocijuotos narės“ statuso.

Kaip portalui „POLITICO“ nurodė du diplomatai, trečiadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime Berlynas dar kartą patvirtino savo nepritarimą. Tačiau Komisijos pirmininkė neketina atsisakyti šios etiketės, teigė su jos mąstysena susipažinęs asmuo.

„Mes iš tikrųjų sutelkiame dėmesį į praėjusią savaitę viršūnių susitikime padėtų pamatų kūrimą“, – sakė Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho, pridurdama, kad Berlynas ir Briuselis turi tuos pačius pagrindinius tikslus dėl ES ir Kanados santykių.

Vokietijos diplomatas sakė: „Esminio skirtumo nėra. Mes kartu įsipareigojome sukurti unikalią partnerystę, kurios neturime su jokia kita šalimi už Europos Sąjungos ribų.“

Skirtumas slypi smulkiame šrifte, nes U. von der Leyen pateiktas asocijuotosios narės termino apibrėžimas, taikomas Kanadai, neleidžia Ukrainai pasiūlyti šio statuso, teigė du ES diplomatai.

Užuot buvęs tarpiniu etapu kelyje į ES – su tokiomis „premijomis“ kaip stebėtojos statusas Europos Vadovų Taryboje, – asocijuotosios narės statusas būtų suteikiamas šaliai, kuri niekada negalėtų tapti visateise ES nare (tai savo kalboje Monrealyje pripažino ir pati U. von der Leyen).

Tai, kad Ursula von der Leyen pavartojo šį terminą, sugriovė Berlyno logiką [Ukrainos atžvilgiu]. „Vokietija turėjo kitokių planų dėl asocijuotosios narystės – ir tebeturi“, – teigė vienas iš diplomatų.

Pasak Techau, Berlyną ir Briuselį sieja „ideologinis sutarimas daugeliu klausimų“, įskaitant priklausymą tai pačiai politinei šeimai – tiek F. Merzas, tiek U. von der Leyen priklauso Vokietijos konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungai. „Jie dažnai laikosi panašių pažiūrų, net ir tokiais klausimais“, – sakė jis, turėdamas omenyje glaudesnius ryšius su Otava.

Vis dėlto, anot jo, situacija su Kanada susiklostė „pavyzdingai“. Nors U. von der Leyen tai vertina kaip „didelį geopolitinį laimėjimą sau ir Komisijai“, F. Merzas „nuvylė Briuselyje esančius žmones, kurie tikėjosi, kad jis ES atžvilgiu laikysis labiau integracinės pozicijos; tačiau tokį jo elgesį visiškai lėmė vidaus politikos prioritetai“.

Techau nuomone, ginčas dėl terminų atspindi platesnę diskusiją, kuri persmelkia tokius esminius debatus kaip ES biudžetas ar bloko saugumas: ar ES turėtų labiau remtis savo bendromis institucijomis, ar nacionalinėmis vyriausybėmis?

„Šis klausimas daugeliu atžvilgių yra „neišsprendžiamas“, – teigė Techau.