2026.11.05 14:37
Orinta Leiputė | nuotr. aut. Ekaterina Khvashchynskaya
Socialdemokratai savo iniciatyvą apibūdina kaip tiesioginį atsaką į gimstamumo krizę ir tūkstančių Lietuvos žmonių, svajojančių apie vaiką, lūkesčius., rašo Orinta Leiputė, Seimo LSDP frakcijos seniūnė pranešime Seimo puslapyje.
Pranešimas be vaiko
Kiekvienas gimęs vaikas yra Lietuvos ateitis: būsimas mokinys, darbuotojas, tėvas ar motina, žmogus, kuris kada nors laikys šią šalį ant savo pečių. Jo gimimas – ne tik šeimos džiaugsmas, bet ir gyvybiškas valstybės interesas. Tuo labiau stebina Seimo pranešimas apie pagalbinio apvaisinimo pakeitimus.
Jame kalbama apie viską: barjerų griovimą, lygiateisiškumą, finansavimą, embrionų konservavimą. Nekalbama tik apie vieną žmogų – patį vaiką. Nėra nė žodžio apie jo teisę augti pilnoje šeimoje, apie tai, kad nepilnavertis jo vystymasis kai kuriais atvejais numatomas dar prieš pradėjimą. Vaikas čia nebe žmogus, o valstybės paslaugos rezultatas.
Pranešimas prasideda žodžiais, kad kiekvieno vaiko gimimas yra didžiausias džiaugsmas. Tačiau toliau jame nebelieka nei džiaugsmo, nei šeimos, nei vaiko. Lieka paslaugos: kas jas gali gauti, kas už jas moka, kiek kainuoja embrionų saugojimas ir kaip elgtis su tais, kurie nepraeina genetinio tyrimo.
Tai, kas šeimai yra didžiausia šventė, valdžios kalboje tampa procedūra, kurią galima kompensuoti, plėsti ir suskaičiuoti, su indikacijomis, kompensacijomis ir reglamentu. Tokia kalba būtų suprantama sveikatos įstatyme. Ji keista, kai taip kalbama apie žmogaus atėjimą į pasaulį, ir dar keisčiau, kai pristatoma, kad taip esą bandoma gelbėti šalį, kurioje vaikų gimsta vis mažiau, o demografinė katastrofa žvelgia į akis.
Krizė, kurios sprendimui skirta 150 milijonų
Rūpestis gimstamumu čia atrodo apsimestinis. 2025 m. Lietuvoje gimė rekordiškai mažai kūdikių, 17,5 tūkst., o šių metų pirmąjį pusmetį gimė dar beveik 2 tūkst. mažiau vaikų nei pernai. Kiekvienais metais mūsų kiemuose ir klasėse vaikų lieka vis mažiau.
Jei valdžia iš tikrųjų laikytų tai krize, į gimstamumą būtų metami didžiausi jos ištekliai, nes nuo to priklauso, ar Lietuvoje bus kam mokytis, dirbti, kurti šeimas ir gyventi. Vietoje to, kitąmet karinėms išlaidoms numatyta 4,8 mlrd. eurų, o visam šeimos paketui vos 150 mln.
Palyginus su planuojamomis biudžeto pajamomis (22,2 mlrd. eurų), tai karinėms išlaidoms tenka daugiau nei penktadalis (21+ procentų), o gimstamumo krizei (Šeimai) mažiau nei 1 procentas (apie 0,7 proc).
Valdžia renkasi didinti karines išlaidas, nors žmonių, kuriuos jos turi ginti, kasmet mažėja: jei gimstamumas ir toliau kris taip, kaip krenta dabar, netrukus ginti nebebus ko. Demografinė katastrofa deklaruojama žodžiais, bet biudžeto eilutės rodo, kad tikrasis prioritetas kitas.
Šiame kontekste pagalbinio apvaisinimo pakeitimai atrodo ne kaip atsakas į krizę, o kaip paslaugų politika, prisidengianti demografinės krizės sprendimo vardu.
Ką sako Konstitucija ir kodėl tyli Teismas
Pakeitimai Seime pristatomi kaip Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas, bet svarbiausia tame nutarime yra tai, kas nutylėta. 2025 m. balandžio 10 d. Teismas pagalbinį apvaisinimą vertino kaip sveikatos priežiūros paslaugą, kurios prieinamumas negali priklausyti nuo šeiminės padėties, o vaiko interesų apskritai neanalizavo.
Valdantieji šią tylą ne tik perėmė, bet ir išplėtė: minimame pranešime vaiko interesai neminimi. Tuo tarpu Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja valstybę saugoti ir globoti ne tik bendrai šeimą, bet atskirai ir motinystę, tėvystę bei vaikystę, o santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters sutarimu sudaromą sąjungą.
Vienos iš Konstitucijos rengėjų Zitos Šličytės teigimu, formuluojant šiuos žodžius niekam nekilo mintis, kad jie kada nors galės būti aiškinami kitaip. Konstitucijos straipsnyje kalbama ir apie tėvų teisę bei pareigą auklėti vaikus ir juos išlaikyti iki pilnametystės.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija reikalauja visais su vaiku susijusiais veiksmais pirmiausia atsižvelgti į jo interesus ir pripažįsta jo teisę, kiek įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kai valdžia finansuoja ir reguliuoja gimimo pradžią, ji negali kalbėti tik apie suaugusiųjų teises. Tačiau valdžios pranešime svarbiausia yra prieiga prie paslaugos, o ne vaikas.
Įstatymo projekto tekste vaiko interesai paminėti vieną kartą, kaip bendras principas. Bet nė viena sąlyga, nuo kurios priklauso, ar paslauga bus suteikta, vaiko aplinkos nevertina: lemia tik medicininės indikacijos prieš gimimą – gyvenimas jau – kaip Dievas duos, niekam neįdomu.
Kam skirta ši politika
Lietuvai vaikai reikalingi gyvybiškai: kaip valstybei, kaip visuomenei, kaip šeimos institutui, kurį reikia atgaivinti, o ne paversti procedūra.
Todėl ir klausimas toks: kam iš tikrųjų skirta ši politika? Jei tikslas būtų siekti didesnio gimstamumo, daugiau vaikų, pranešimas turėtų atsakyti, kas šiandien nori vaiko, bet negali jo susilaukti.
Tie, kuriems pagalbinis apvaisinimas tikrai reikalingas ir kurie gyvena santuokoje ar partnerystėje, kelią į tai ir lėšų tam rado ir iki šiol: 2018–2024 m. laikotarpiu šiuo būdu gimė apie 400 vaikų per metus. Vadinasi, šie pakeitimai skirti ne vaikų skaičiui didinti.
Tuomet lieka klausimas, kas valstybėje nori turėti vaiką, bet neturi tam galimybės, ir atsakymas išplaukia iš pačios logikos: tai LGBT atstovai, kurių santuokos Lietuvoje neregistruojamos, todėl pagal dabartinį reglamentavimą jie šia paslauga pasinaudoti negalėjo. Dabar, turbūt, galės, PSDF lėšomis.
Įstatymo pristatyme teigiama, kai tai neskirta vienos lyties poroms, tačiau jokio tikrinimo mechanizmo nėra ir negali būti iš praktiškai. Jei pora neregistruoja partnerystės ar santuokos – ji nelaikoma pora.
Visa kita, ir gimstamumo krizė, ir šeimos svajonė turėti vaiką, ir demografijos krizės sprendimai, yra tik dūmai. Pranešime aiškiai pasakytas politikos tikslas, kad vienas esminių pakeitimų – „atsiejimas nuo santuokos ar registruotos partnerystės reikalavimo“. Tikrasis tikslas – panaikinti reikalavimą, kad vaikas gimtų ir augtų pilnoje šeimoje.
Pats vaikas apie tai nekalbės, bet pajus. Per rugsėjo pirmąją, per mokyklos šventę, per tėvų dieną jis pamatys, kad kiti vaikai ateina su mama ir tėčiu, o jo šeima kitokia. Jis dar nežinos žodžių „reprodukcinė autonomija“ ar „lygiateisiškumas“. Žinos tik tai, kad taip buvo nuspręsta dar prieš jam gimstant. Sprendimą priėmė su juo nesusiję suaugusieji, o sprendimo kaina teks jam.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XVP-1315(2) po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 15, susilaikė 7 Seimo nariai. Galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo numatytas lapkričio 12 d. Kaip kas balsavo: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-60529
(medžiaga parengta naudojant dirbtinį intelektą – šaltiniams, formulavimui ir redagavimui)
Parengė: Klaudija
Plačiau originalus pranešimas Seimo svetainėje ⇓
Platesnis kontekstas ▼
Kiekvieno vaiko gimimas yra didžiausias džiaugsmas, o valstybės pareiga – užtikrinti, kad dirbtinės kliūtys netrukdytų šeimoms susilaukti vaikų. Seime kelią skinasi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama esminių pokyčių.
Socialdemokratai savo iniciatyvą apibūdina kaip tiesioginį atsaką į gimstamumo krizę ir tūkstančių Lietuvos žmonių, svajojančių apie vaiką, lūkesčius.
Nepagrįstų barjerų griovimas
Lietuvoje gimstančių vaikų skaičius kasmet sumažėja bent tūkstančiu.
Anot socialdemokratų, valstybė negali nusisukti nuo tų, kuriems labiausiai reikia pagalbos, o pagalbinis apvaisinimas yra realus, moksliškai pagrįstas būdas padėti šeimoms sukurti gyvybę.
„Asmenys, negalintys susilaukti vaikų natūraliu būdu, vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis norėdami jų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu. Didžiausia kliūtis iki šiol buvo tai, kad pagalbinis apvaisinimas buvo neprieinamas tiems, kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės. Lietuvoje kas penkta pora susiduria su vaisingumo problemomis“, – komentuoja Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Pasak parlamentarės, pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos akivaizdžiai padeda spręsti šias problemas – 2018–2024 m. šiuo būdu šalyje gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 kasmet.
Vienas esminių siūlomų pakeitimų – pagalbinio apvaisinimo paslaugų atsiejimas nuo santuokos ar registruotos partnerystės reikalavimo. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, teisė gauti šias paslaugas atveriama visiems pilnamečiams, veiksniems asmenims – sutuoktiniams, nesusituokusioms poroms bei moterims, nesančioms poroje, jei yra nustatytos medicininės indikacijos.
Taip pat atsisakoma perteklinio reikalavimo porai ne mažiau kaip metus bendrai gyventi ar kaskart šaukti gydytojų konsiliumą. Tokie biurokratiniai apribojimai neatitinka šiuolaikinės klinikinės praktikos ir tik gilina pacientų patiriamą stresą.
„Siūlomais pakeitimais atkuriamas lygiateisiškumas, žmonėms grąžinama viltis“, – pabrėžia O. Leiputė.
Didesnė valstybės parama ir finansinis saugumas šeimoms
Socialdemokratinė sveikatos politikos vizija remiasi principu, kad medicina ir pagalba gausinant šeimą negali būti pasiturinčiųjų privilegija. Nuo šiol siūloma reikšmingai padidinti valstybės finansinį prisidėjimą, atleidžiant šeimas nuo sunkios finansinės naštos.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. siūloma Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotų embrionų konservavimą (tam planuojama skirti apie 0,7 mln. eurų kasmet). Taip pat valstybės ir PSDF lėšomis bus visiškai finansuojamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos asmenims, kuriems dėl sunkių ligų (pavyzdžiui, taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą) kyla rizika prarasti galimybę turėti vaikų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Andrius Busila akcentuoja, kad įstatymo pakeitimais siekiama jautrios pusiausvyros tarp teisių išplėtimo ir atsakingo medicininio reguliavimo.
„Atsisakome nuostatų, kurios nepagrįstai ribotų asmenų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Kartu laikomės principo, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti grindžiamas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos reikia porai, ar moteriai, nesančiai poroje“, – pabrėžia A. Busila.
Aiškumas dėl genetinių tyrimų ir pagarba gyvybei
Projekte aiškiai reglamentuojami preimplantaciniai genetiniai embriono tyrimai, leidžiantys dar prieš perkėlimą nustatyti sunkias patologijas, keliančias grėsmę gyvybei ar lemiančias negalią.
Nustačius tokias patologijas, bus leidžiama nutraukti gyvybingo embriono laikymą, o tėvų prašymu sudaroma galimybė embrioną oriai laidoti arba kremuoti.
Priėmus šiuos pakeitimus, „Lietuva žengs tvirtą žingsnį link teisingesnės, empatiškesnės ir demografiškai stipresnės valstybės, kurioje kiekviena apie vaiką svajojanti šeima jaus realią valstybės paramą“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas A. Busila.
Daugiau:
Orinta Leiputė, Seimo LSDP frakcijos seniūnė
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
100
trumpai tariant, vaikas tai preke, kurią galės įsigyti visi kurie turi pinigu.
nesvarbu, ar tu apskritai esi su kuom susituokes, ar tu esi lgbt atstovas.
jei turi pinigu, užsakyk paslauga, vaika tau atves i namus.
o jei neturi, tuomet tau padės valstybė, iš biudžeto.
ar vaikas nori turėti mama ir teva, nesvarbu, svarbu tik ko nori tu.
tai grynai satanistinis įstatymas, už jį gali balsuoti žmonės kurie yra apsėsti demonu.
ir jiems tenka visa atsakomybe, ir jų vaikams ir anūkams iki 7 kartos, kaip rašo biblija.
nes jie tampa prakeikti.
Nereikia meluoti. Lietuvoje vaikų nereikia. Visa Vyriausybės veikla, priimami įstatymai rodo priešingai. Bet kuris vaikas, gimęs šeimoje, yra finansinė ir teisinė našta. Politiniai, finansiniai ir teisiniai įstatymai-viskas tik tam, kad apiplėšti žmogų. Ir taip jau iš kiekvieno dirbančio žmogaus valstybė per mokesčius atima pusę pajamų. O likusi pusė, jeigu pinigai nešvaistomi, nuvertinama infliacijos ir tokiu būdu atimama viskas, ką žmogus uždirbo ir nespėjo išleisti maistui ir komunalinių išlaidų apmokėjimui arba atidėta ateičiai…optimistas. jis neturi ateities.